Maya - Advaita Vedanta filosofijos sąvoka, kuri reiškia šio pasaulio iliuziją arba reiškinių kaukolę, kuri apgauna žmones ir skatina juos manyti, kad materija, kurią suvokiame su savo jutimais, yra tikroji tikrovė, o ne tik laikinas ir nepilnavertis vaizdas. Ši sąvoka plačiai naudojama vedų literatūroje, ypač Advaita Vedanta filosofijoje, ir ji yra labai svarbi.

Pagal Advaita Vedanta filosofiją, kiekvienas žmogus turi pasirinkti tarp dviejų kelių: žinojimo kelio (jnanamarga) arba atsidavimo kelio (bhaktimarga). Jnanamarga reiškia pažinimo kelio pasirinkimą, kurio metu žmogus siekia išsivaduoti iš "Maya" iliuzijos ir įgyti žinios apie savo tikrąją prigimtį. Bhaktimarga reiškia atsidavimo kelio pasirinkimą, kurio metu žmogus pasirenka aukštą meilės ir atsidavimo lygį ir siekia susitelkti į aukštesnę dvasinę praktiką.

Maya taip pat yra apibūdinama kaip šėtono jėga, kuri siekia pritraukti žmones į šio pasaulio materiją ir atitraukti juos nuo aukštesniojo dvasinio gyvenimo. Jos veikimo tikslas yra atitraukti žmones nuo aukštesniojo dvasinio gyvenimo ir pritraukti juos į šio pasaulio materiją, taigi, svarbu siekti išsivaduoti iš "Maya" iliuzijos ir siekti aukštesniojo dvasinio gyvenimo.

Maya yra susijusi su koncepcija, kad realybė, kurią mes suvokiame su savo jutimais, yra prasminga tikrove tik iš dalies, nes yra laikina ir nepilnavertiška, o tikroji tikrovė yra dvasinė tikrovė. Tai gali apsunkinti žmogaus dvasinę praktiką ir paskatinti jį laikyti šį pasaulį tikrove, o ne kaip tik laikinu vaizdu. Todėl svarbu atsikratyti "Maya" iliuzijos ir siekti aukštesniojo dvasinio gyvenimo.

Galutinai, "Maya" yra iliuzija, kuri apgauna žmones ir skatina juos manyti, kad šis pasaulis yra tikroji tikrovė, o ne tik laikinas vaizdas. Maya yra giliai susijusi su ego, nes mūsų ego dažnai skatina mus manyti, kad esame atskiri nuo visų kitų ir net nuo Dievo, o tai yra tik dar viena iliuzija. Todėl, siekiant išsivaduoti iš "Maya" iliuzijos, reikia pasiekti aukštesniojo dvasinio lygio, kurio metu žmogus suvokia savo tikrąją prigimtį ir supranta, kad yra dalis viso kūrinio ir Dievo.

Maya taip pat gali būti suprantama kaip dieviška kūrybinė jėga, šiam pasauliui suteikianti formą ir prasmę. Ji gali būti suvokiama kaip kosminė jėga, formuojanti medžiagą ir išreiškiama įvairiais reiškiniais ir formomis, siekiant sukurti pasaulio grožį ir įvairovę. Šiems pasaulio pasireiškimams taip pat suteikiama laikina prasmė ir vertė, kad galėtume mokytis ir augti.

Galiausiai, Maya yra svarbus vakarietiškos kultūros ir filosofijos aspektas, kuris dažnai suprantamas kaip iliuzija ar klaidingas suvokimas, galintis mus paskatinti manyti, kad mūsų pasirinkimai ir veiksmai yra tikri ir svarbūs, o ne tik laikini ir nepilnavertiški, nes iliuzingi. Taip suprasdami Maya, mes einame svarbiu dvasinio augimo keliu ir padedame žmonėms suvokti tikrovę kaip kosminę ir dvasinę tikrovę, o ne vien kaip laikiną ir nepilnavertę medžiaginę tikrovę.