Asmenybė ir Giminė

Nėra jokio kito būdo Sielai inkarnuotis ir patirti gyvenimą tankioje materijoje Žemėje, kaip tik gaunant fizinį kūną. O tam reikia susitarti, sudaryti konkraktą su viena iš giminių (с родом ). Tam, kad į Žemę atėjusi Siela pasiektų savo tikslų - jai reikalinga giminė (род). Giminė - tai brangenybių taurė su reikalingomis medžiagomis, tačiau ne pilnai pasiūtas kostiumas. Imdama medžiagas Siela - siūna sau tinkančią aprangą.

Nėra jokios prasmės nepriimti, gėdintis, niekinti, didžiuotis ar bandyti keisti tau duotą unikalią medžiagą (savo giminę). Kaip ir nėra joklios prasmės nešioti su savimi taurę unikalių medžiagų, taip ir nepasiuvus iš jų Sielai reikalingo kostiumo. Šios medžiagos, jų fragmentai, jų komplektai - skirti konkrečiai Sielai, konkrečiai jos inkarnacijai, todėl viskas, ką vertėtų padaryti - savalaikiai ir unikaliai šias medžiagas panaudoti, padarant iš jų įrankį, savo gyvenimo ir jo išbandymų praėjimui, patirties sukaupimui. Na ir pradėjus šią medžiagą naudoti - nėra prasmės gėdintis to saviraiškos rezultato, to produkto, to kelionei reikalingo įrankio, kurį galėjai sukurti tik vienas tu.

Taip jau sukurta, kad giminė perduoda ne tik "elementarias daleles", bet ir jų anksčiau sukurtas konstrukcijas, mąstymo trigerius, veikimo algoritmus. Ir jie gali jus veikti tiek teigiamai, tiek ir neigiamai. Tarkime: "iš protevių aš paveldėjau gebėjimą užsidirbti duonai ir negebėjimą atliepti kitų žmonių poreikiams". Nors tai visas pas protėvius veikęs mechanizmas, "elementų junginys", tačiau nėra pareigos jį visą tokį ir perimti. Galima pasinaudoti jau veikiančia programos dalimi "gebėjimą užsidibti duonai", ir perdirbti, patobulinti jų ydą: "negebėjimą atliepti kitų žmonių poreikiams". Nes viskas, ką duoda giminė - tai medžiaga, ir tu esi laisvas pasirinkti, kaip šią medžiagą panaudosi: perimti, skaidyti ar jungsi tarpusavyje.

Ar tavo giminė tave saugo?

Esminė giminės apsauga - tai duoti tau galimybę būti Žemėje. Tiek fizine, tiek ir energetine prasme. Visa tavo protėvių linija  iki  tavęs dirbo, formavo tinkamą aplinką, kad tu galėtum čia ateiti. Tai kaip loginių sekų grandinė, į vieną seką sujungti karoliukai, kurie karta iš kartos judėjo į priekį, kol procesas atvedė iki Tavęs, atsirado galimybė gimti Tau.

Tavo asmenybę sudaro tavo giminės medžiagos, ir iš šių medžiagų tu kuri savo gyvenimo kelionės įrankius. Kaip tavo vaikas, visiškai panašus į tave tačiau (turintis identiškas tavosioms akis, vienodą balsą), tačiau kuriantis naujus ir visai tau nežinomus darbus, taip ir tu, gavęs giminės medžiagą - gali sukurti kažką visiškai naują, ko neturėjo, nematė, nesuprato, negalėjo sukurti iki tavęs gyvenusi tavo giminė.

Giminė patiria stiprų virpesį kaskart, kai naujame žmoguje, naujoje asmenybėje ji sutinką kitą giminę, na arba kitą savo paties versiją (tais atvejais, kai vaikas gimsta didelėje giminėje, kurioje vėl į porą susijungė tolimi giminaičiai).

Kas yra žemiškos giminės?

Žemiškos giminės (роды земные) - tai tinklai iš šakelių, kurie tarpusavyje susipynę ir seniai, ir gausiai, ir skirtingai. Ir kuo daugiau Žemėje žmonių, kuo lengviau jiems yra keliauti - tuo įvairesnis tampa ir giminių susipynimas.

Pirmapradžiui Šaltiniui žemiškos giminės - tai  atvaizdas to, ką jis kažkada sukurė. Jo kibirkštys - Dvasios, tobulos esybės, "atskelia" nuo savęs dalį savęs - Sielas. Šios keliauja po tankius pasaulius siekdamos tobulėjimo, augimo. Šių kelionių metu jos sutinka vis kitas Sielas. Su jomis susijungia, kuria naujus ryšius ir taip, žingsnis po žingsni,o juda atgal link pirmapradžio šaltinio. Kelionės prasmė - grįžti atgal į savo tikrus namus, patirti ir pažinti Pirmapradį šaltinį, tapti juos vėl.

Kaskart, kai tu sutinki kitą Siela, kai užsimezga ryšiai - tu turi galimybę išsiplėsti iki tos Sielos ribų, turėti daugiau Pirmapradžio Šaltinio. Ir Pirmapradis Šaltinis, stebėdamas naują dviejų Sielų sąjungą, jų sujungtas vibracijas - turi galimybę dar geriau savo pulsacijas įžiūrėti, save patį per juos pažinti.

Taip ir žmogus: turėdamas savyje dalį Pirmapradžio šaltinio ir išleisdamas iš savęs gyvybines ląsteles - kartoja kažkada Pirmapradžio Šaltinio atliktą veiksmą. Ir kai šios ląstelės sutinka kitas ir jos susijungia - ląstelių lygyje įvyksta tas pats, kas ir Sielų lygyje: jos susijungia, per žingsnį priartėdamas prie Šaltinio.

Ir kiekviena giminė siekia kaip galima pagreitinti šią savo kelionę link Pirmapradžio Šaltinio, ir tam jai reikia naujų Sielų, naujų inkarnacijų, naujų susitikimų, sąjungų, naujų virpesių. Ir kiekviena nauja karta - garantuotai stovi bent vienu žingsniu arčiau Pirmadradžio šaltinio, todėl bent jau šios kelionės rėmuose yra pažangesnė už ankstesnę. Todėl žmogui nereikėtų svarstyti ar abejoti tuo ar jis savo laiku ir savo vietoje. Tu esi čia, nes daugybė iki tavęs labai to siekė!

Viskas, už ką gali būti dėkingas savo giminei - randasi tavyje, ir tokia forma, kuri labiausiai priimtina tavo Sielai. Ir šios formos gali būti skirtingos, nes iš tos pačios medžiagos galima pasiūti skirtingus rūbus. Bet jei tavo rūbas būtent toks - vadinasi taip pasirinko tavo Siela!

Kas tokie Giminės Globėjai?

Giminės globėjai (хранители рода) rūpinasi tuo, kad konkreti giminė turėtų galimybę save išreikšti, realizuoti Žemiškoje aplinkoje. Jie saugo srautą milijonų galimų scenarijų, siekdamos to, kad giminę galėtų tęstis, ir prižiūri, kad giminė neneštų savyje per daug skausmo, ir sukuria sąlygas šį skausmą nusimesti, kai jis susikaupia.

Giminės globėjai spręndžia ir parenka, kas giminei dabar bus sveikiau: didesnis kiekis vaikų ar mažesnis, plačios ir didelės šeimos, ar jų išskaidymas skirtingose erdvės vietose, ilgas ir stiprus naujos kartos palaikymas iš protėvių, ar priešingai - sumažinta atsakomybė už naują kartą, atsikratant "rėmimo" naštos.

Giminės globėjai - tai Sielos padėjėjos, kurios savo darbu pasirinko rupestį už konkrečią giminę, ir besistengiančios sukurti sąlygas tam, kas padės ir konkrečių į giminę ateinančių Sielų augimui, ir pačios giminės apsišvarinimui ir "sveikatinimui". Su giminės globėjais galima bendrauti, galima prašyti jų pagalbos arba patarimų.

 Kas jei giminė nebesitęsia?

Jei tu negali pratęsti savo giminės, jei tu nebespėji, jei tavo palikuonis žuvo, arba jei jis nuspręndžia negimdyti - jaudintis nevertėtų. Giminė - kur kas didesnė nei tu gali įsivaizduoti. Kiekviena giminė - "daugiakojė". Ir jei būtent šioje šakelėje esančios sieloms tėvystės patirtis šiuo metu nereikalinga - giminė būtinai ras būdų save pratęsti tolesnį augimą tęsiant visomis kitomis esančiomis šakomis, ir toliau siekdama naujų Sielų susitikimų, naujų sąjungų ir virpesių.

Kas jei giminė susipykusi, nebendrauja?

Išsiskyrimas pats savaime nėra gerai, tačiau būna atvejų, kai tam tikras giminės išskyrimas yra būtinas tam, kad vieni kitiems netrukdyti jų bendro augimo. Kartais trumpalaikis augimas atsiskyrus sudaro geresnes prielaidas vystytis ir augti, nei kad buvimas kartu. Tačiau pajutus poreikį giminę sujungti - vertėtų šiam impulsui pasiduoti, nes tai giminės duodamas signalas tolesnį augimą testi jau visiems kartu.

Tai nėra tavo užduotis, tavo karma. Ne, tai yra tavo galimybė. Ir sujungti vertėtų ne dar gyvus esančius protėvius, o tik tavo paties ir vėlesnes kartas. Tik šioms kartoms giminė davė impulsą susijungti vėl, ir vėl dalintis tolesniais virpesiais. 

O jei tokio poreikio sujungti iširusią giminę nejauti - nesisielok. Tiesiog jūsų giminei vis dar reikia pamėginti padirbti dėl ateities kiekvienam atskirai. 

Kas jei sunku priimti savo giminę?

Giminei nėra svarbu, ar tu ją priimi. Tačiau tokia situacija gana absurdiška. Tai tas pats, kai iš tavęs padarytas žmogus neigia tai, kad jis iš tavęs padarytas. Juk pats neigimo faktas niekaip neįtakoja tos medžiagos, iš kurios jis buvo sukurtas.

Bendrai - giminės nepriima tik įsižeidusi asmenybė. Ir tą asmenybę ižeidė ne pati giminė, o kuris nors konkretus tos giminės atstovas. Įžeidė, kai jis buvo per daug grubus, reiklus arba kartais net priešingai: per daug besiaukojantis, tausojantis.

Kaip ten bebūtų - visos šios pretenzijos turėtų ir likti tarp dviejų konkrečių asmenybių, ir nepersikelti giminei. Giminę, giminės pojūtį reikėtų išlaikyti nepaliestą. Giminė jau yra tavyje, visada, nežiūrint tavo požiūrio. Jos neigimas ar nepriėmimas nieko nepakeis, nebent tik tavo paties nuotaiką.

Kaltė prieš tėvus

Kaltė, kaip reiškinys - buvo sukurtas seniai, ir siekant ilgam sujungti vaikus su tėvais. Tačiau Sielai kaltė neduoda nieko, o tik nuovargį. Jei turi gebėjimą šią kaltę atpažinti, rasti ją savo viduje - rask ir atpažink. Ir iš karto atmesk, kaip seniai sukurtą ir jau nebeveikiantį, nebeaktualų instrumentą. Kol žmogaus sąmonė neišsivysčiusi, tol kaltė padeda apsaugoti nuo neatsargių poelgių, nemandagumo, kvailysčių.

Vėliau - tai tik augimui trukdantis, energiją siurbiantis veiksnys. Tu jau sąmoningas, todėl ir taip suprasi, ir taip užsinorėsi pasirūpinti savo tėvais, seneliais ar vaikais. Ne iš kaltės, o iš vidinio noro, dėkingumo, pagarbos. Dėl to, kad tai tau teikia malonumą.

Kaltė prieš vaikus

Nieko vaikams nėra nuostabesnio nei galimybė patiems kurti savo gyvenimo kelią, daryti savo paties pasirinkimus. Kaip tu čia jiems gali padėti? Tik jaučiant kaltę. Būtent kaltė "leis" tau vėl ir vėl kištis į jų gyvenimą, į jų kelionę, tokiais įsikišimais mėginant ištaisyti tavo paties kelionės ir pasirinkimų klaidas.

Sustok! Viskas, ko iš tavęs tikėjosi - tu jau davei. Tu davei medžiagą, tolesnis rūbo siuvimas - pačių vaikų pasirinkimo, sprendimo ir veikimo reikalas. Tu jau davei, ir duosi visada, kol būsi gyvas. Kaskart, kai jūs bendraujate - tu ir toliau duoti. Tu duodi medžiaga, tačiau tau nepavaldus tolesnis šios medžiagos panaudojimas tavo vaiko kelionėje. 

Ir tavo klaidos nėra tame, kad tau keliaujant tavo paties gyvenimo keliu - šalia buvo ir tavo vaikas. Vaikas žinojo, kur jis ateina ir sąlygas, kurios jį čia pasitiks. Vaikas žinojo, kad jis renkasi tave. Tačiau jei pats jauti, kad su vaiku elgiesi neteisingai - paimk ir tai pakeisk. Pakeisk, o ne tiesiog kaltink save. Kaltindamas save - kenki ir savo vaikui.

Baimė nepaklusti viresniojo valiai

Gal nuskambės keistai, tačiau kuo anksčiau tu nepaklusi, tuo anksčiau tu iš tau duotos medžiagos pradėsi siųti savo asmeninį rūbą. Tačiau gebėjimą pagarbiai ir tuo pačiu kaip su sau lygiu bendrauti su vyresniaisiais - reikėtų lavinti. Bendrauti taip, kad vyresnysis matytų: tu taip pat suaugęs, brandus ir kad tu keliauji savo paties gyvenimo keliu, o ne kreti kvailystes.

Tai galimybė patirti šią transformacinę kelione būryje kitų, panašių į tave žmonių. Žaidimas grupėje trunka truputį ilgiau, tačiau šios kelionės metu žmogus turi galimybę pasiekti gilesnių savęs pažinimo horizontų, stebėdamas tiek save, tiek ir kitus šalia žaidžiančius. Kiti šiame žaidime tampa ir tavo asmenių suvokimų, atradimų "uždegėjais".

Tai galimybė išgyventi šią transformacinę kelionę individualiai, kai meistras visą dėmesį ir laiką paskiria tik tau: tavo klausimams, tavo ieškojimams, tavo galimybių išplėtimui. Individualus žaidimas trunka truputį trumpiau, ir jis labiau tinka uždariems žmonėms, kuriems norisi savo vidinius išgyvenimus palikti tarp „keturių sienų“.

Norite sudaryti galimybę kitam Jums artimam žmogui patirti šią transformacinę kelionę? Tada padovanokite jam Leela dovanų kuponą. Tačiau atminkite: tai gili vidinė praktika, į kurią žmogus eina tik tada, kai jo paties viduje užsidega paieškų ir pažinimo noras. Iš išorės ar per prievartą tai nepadaroma.