Dalyvių atsiliepimai

Į Leela žaidimą atėjau norėdama gauti sau atsakymus, kodėl esu 'užstrigusi' gyvenime, kodėl nedžiugina tai, ką veikiu ir pati susikūriau.

ATSAKOMYBĖ - man kasdienos pakeleivė. Bet MELAS SAU - to nenorėjau pripažinti. Tai kokia gali būti Atsakomybė, jei pirmiausiai nesu atsakinga prieš save, meluoju sau, nemyliu savęs?

DĖKOJU Vedliui Sergiejui už sukurtą erdvę ir išmintį, kurie leido man SAU NEMELUOTI. Buvo sunku emociškai ištarti garsiai tai, ką jaučiau, norėjau, bet sau neleidau...

Po žaidimo praėjo kelios savaitės. Pokyčiai yra. Mažais žingsneliais. Pradedu sakyti NE ir dėl to savęs nekaltinu.

Jei manęs kas klaustų, ar vertinga tokia patirtis, mano atsakymas - TAIP. Sergiejus - išmintingas, įžvalgus, drąsiai naudojantis Leela, kaip priemonę, kuri padėjo man suprasti savo poreikius ir norus.

Dabar - tik pirmyn, aukštai iškelta galva, nesigręžiojant į praeitį.

Labai noriu padėkoti už šia patirti, kuri neabejotinai atnešė daug nauju suvokimu į mano gyvenimą. 

Viskas atrodo prasidėjo gan paprastai ir ėjosi gan lengvai, kol pilnai neatsimušiau į save ir į savo giluminį pasimetimą. Pasimetimas lydi mane dažnai. Tačiau vedlio įžvalgos ir užvedinėjimas vis ant to paties ar naujo kelio, leido šiek tiek paleist protą ir pabandyt tiesiog jaust. 

Neįtikėtinai patiko vedlio humoro jausmas, be šitu savybiu manau kelionė būtu visiškai kitokia. Visos kelionės metu nors ir visi atsimušinėjom i savo vis kitas sienas ir frustravom, bet ištisai juokėmės. 

Labai sužavėjo aštrus protas išlaikytas beveik visa parą (mūsu grupė kietas riešutėlis pasitaikė). Kai tu jau pats pusiau leisgyvis bandai kažka apie save suprasti (ir TIK apie save), tai vedlys veda kiekvieną, be jokių abejonių, be jokių energijos šuolių, visada su stabiliu balsu, aštriu žvilgsniu, atrodo lyg nuovargis jam neegzistuoja.

Tai yra tikrai neįkainojama patirtis, kuri palieka tikrai stiprų įspaudą viduje. Užtrunka kol viskas sugula viduje, visos mintys ir patirtos emocijos. Bet tam įvykus tikrai supranti, kad turėjai viena stipriausių patirčių lig šiol. Ačiū!

Atvirumas - šio žaidimo raktas. Buvau atvira, paleidau daug emocijų, įsitikinimų, kurie slėgė. Nors žaidimo metu pati sau atsakiau į daugybę klausimų, atėjusiais suvokimais praėjus gyventi praėjus dviem mėnesiams.

Viskam reikia laiko, viskam, net ir šiam žaidimui. Užsibuvau jame tol, kol visu kūnu pajaučiau ko noriu, kas man tinka, o kas visiškai nebetarnauja. Esu dėkinga už šį praktikoje sustabdytą laiką, už žvilgsnį į save, už vedlio pagalbą, už neįkainojamą patirtį. Ačiū :)

Gavusi šio žaidimo dovanų kuponą nesitikėjau nieko, nes net neįsivaizdavau kaip viskas vyks. Tačiau sužaidusi šį žaidimą, atvėrė akis į daugelį dalykų.

Emociškai buvo sunku, bet verta. Atvėrė visus sluoksnius, kuriuos slėpiau giliai viduje ir vengiau. Pasikeitė gyvenimas tai tikrai. Pradėjau į viską žiūrėti kitu kampu ir daug paprasčiau.

Vedlys profesionalus tikrai labai šiltas žmogus. Visiems rekomenduoju jį sužaisti, kurie nori susitikti patys su savimi ir atsakyti į daugelį klausimų, kuriuos nešiojasi daug laiko.

Norisi kuo ilgiau išsaugoti iš žaidimo išsineštą jausmą. „Neužbendrauti“ ant viršaus, „neužsinešti“ televizoriumi, internetu. Vis išplaukia tam tikros pasakytos frazės, ateina suvokimai.

Tai buvo geriausia dovana sau. Geriausia ką gali sau padaryti, jei esi pastrigęs, kartojasi situacijos, nesugebi pats išjudėti. Bet turi būti ir pats pasiruošęs, atviras, pasitikėti žaidimo Vedliu. Tai buvo viena svarbiausių, įsimintiniausių patirčių. Žaidimas atvedė į netikėtą intenciją, kuri po žaidimo atrodė visiškai akivaizdi ir keista, kam reikėjo 7 valandų žaidimo, kad ji susiformuluotų.

Žaidimo metu pamačiau kur esu strigus ir jį užbaigiau su aiškiu pajautimu ką turiu daryti ir ryžtingai nusiteikusi veikti. Labai daug aktualios ir man tinkančios informacijos išgirdau iš srauto sakyto kitiems. Gailiuosi tik, kad per mažai užsirašinėjau. Ir po žaidimo atrodo, juk galėjau dar to ir to paklausti, nors jo metu nebuvo nei klausimų, nei minčių.. Šis žaidimas atskleidė dar gilesnį sluoksnį suvokimo, kad „nėra kitų, esu tik Aš“.

Tikrai noriu pakartoti žaidimą ir būtent pas Jéet Sañgat Si̇̀ngh. Tik prieš tai reikia įgyvendinti iš šio žaidimo išsineštas užduotis. Ačiū.

 Prireikė ne tik dienos susidėlioti galvą, o beveik savaitės. Per tas dienas persvarčiau prisiminimus apie žaidimo dieną, aptariau su jau žaidusiais draugais ir papasakojau nieko apie Leela nežinantiems. Įspūdžiai tokie stiprūs iki šiol.

Jeigu reikėtų trumpai apibūdinti Leela patirtį: tai buvo tikrų tikriausia kančia. Kančia, kurią kažin ar kada buvau patyrusi ir kurią pragyventi prireikė labai daug jėgų, bei energijos. Tačiau tai buvo pati netikėčiausia ir nepamirštama dovana, kuria branginsiu dar labai ilgai.

Esu be galo dėkinga mūsų vedliui, kurio įžvalgos ir neįtikėtina nuojauta davė kiekvienam būtent tai ko mums reikėjo tam tikrais žaidimo etapais. Jaučiausi matoma, suprasta, karts nuo karto pastatyta į vietą ir visas 15 valandų vedama į šviesą. Buvo daug ašarų, buvo nevilties, minčių pasiduoti, minčių, kad man per sunku, gal nesu pasiruošusi, momentais netikėjau nei savimi, nei pačiu žaidimu... Bet tuo pačiu girdėjau, kad negaliu išeiti, turiu susikaupti ir klausytis, ką Leela nori man pasakyti ir daryti išvadas. Kai po daug valandų ir nuopuolių supratau, ką reikia keisti ir kaip tai daryti, atėjo kitas iššūkis - patikėti ir įsipareigoti sau, kad pokyčius būtinai įgyvendinsiu. Tai virto į nuostabią tiesos ir aiškumo kelionę. Užplūdo neapsakomas lengvumas. Buvo nuostabu jaustis taip tvirtai, jokių abejonių ar pasimetimo. Iki šiol, tai buvo labai retas jausmas mano gyvenime. Išvažiavau namo pilna optimizmo, tikėjimo ir nei gramo nuovargio.

Jéet Sañgat Si̇̀ngh - labai iškalbus ir įžvalgus vedlys, pritaikantis puikias metaforas, jį suprasti labai lengva, klausytis be galo įdomu. Visą žaidomo laiką jis išlaikė neįtikėtiną energiją, tempą, susidomėjimą ir pastabumą. Nekilo jokių abejonių, kad esu puikiose rankose, kad esu saugi. Jaučiau stiprų ryšį su visais žaidimo dalyviais, nuoširdžiai vieni už kitus ir džiaugėmės ir pergyvenom.

Sunku rašyti apie tokią stiprią patirtį. Neįmanoma jos nupasakoti žodžiais. Esu tiesiog dėkinga. Dėkinga tiek už tą beviltišką kančią, tiek už tą aiškumą, kuriuo buvau apdovanota! Fantastika! Ačiū!

Apie Leela žaidimą sužinojau iš žmonos draugės, kai išgirdau atrodė labai idomus žaidimas, bet kuo arčiau tuo labiau galvojau kur aš čia eisiu, bet kai atėjo ta diena ir susitikau su vedliu pamačiau, kad bus labai idomus ir prasmingas vakaras.

Prasidėjus žaidimui buvo jauduliukas, nežinojau ar tikrai su ta intecija atėjau, bet žaidimui isibegėjus pamačiau, kad atrasiu savo intecija čia ir pasidarė labai idomu gilintis i save, ir pamatyti, kad atėjau visai ne su ta intecija kokia galvojau.

Žaidimo pabaigoje supratau daug dalyku, kurių gyvendamas kasdienybėje nempatydavau ir apie tai nesusimastydavau. Tikrai rekomenduoju Leela žaidimą tik su šiuo vedliu, kuris tikrai moka vesti ši žaidimą, o apie laiką išvis patyliu tiesiog jis sprogsta.

P.s rekomenduoju pasiimti maisto ir užkandžiu, nes nuo galvojimo tikrai norisi pasistiprinti. Gero žaidimo linkiu ir jums !

Turiu pradėti nuo to, jog žaidimo nebaigiau. Tikrai labai norėjau, bet praleidus 12 val. studijoje supratau, kad daugiau nebeturiu tinkamos energijos mąstyti ir tuo labiau analizuoti save.

Žaidimas man asmeniškai nebuvo sunkus, žinojau tiksliai, ko atėjau ir ką noriu iš jo pasiimti. Labai teisingi susidėlioję ėjimai leido dar kartą permąstyti tam tikrus dalykus, mintis ir sprendimus, kuriais rėmiausi arba turiu remtis savo gyvenimo kelyje.

Žaidimo metu pasakytos mintys ir tam tikros tiesos gali būti kažkam girdėtos ir suprantamos, tačiau išgirstos dar kartą suteikia galimybę viską pergalvoti ir ne tik išgirsti, bet ir dar kartą įsitikinti, kad reikia jomis remtis.

Šis Lilos žaidimas buvo nuostabi patirtis, kuria labai džiaugiuosi. Kas ieškote atsakymų, norite geriau suprasti save ir išgirsti, labai rekomenduoju!

Visiems kas jaučia kvietimą rekomenduoju drąsiai žengti į šį žaidimą. Aš jame atradau kur kas daugiau nei buvo tikėtasi, susipažinau su užslėptomis savo pusėmis. Po žaidimo likau kur kas arčiau tiesos kas esu.

Žinoma, ne viską yra malonu ir lengva priimti. Manau jei ne Leela nuo kai kurių savęs aspektų būčiau bėgusi dar daug metų, bet jos dėka pažvelgiau į juos atvira širdimi. Žaidimas ne iš lengvųjų, aš asmeniškai neisitikėjau tiek daug atvirai dalintis išgyvenimais su kitais žaidėjais.

Mano patarimas kitiems - užsidėkite patogų treningą ir būkite drąsūs.

Jei kyla abejonių ar verta išbandyti šį žaidimą - galiu drąsiai teigti jog tikrai verta. Sunkiausia žaidimo dalis rasti atsakymą savyje.

Teko pripažinti tuos dalykus, kurių protas nenori pripažinti, arba tiesiog ignoruoja kaip visiškai nereikšmingus. Susidaro įspūdis, jog žaidimo sunkumas priklauso nuo to kiek esi atviras pats sau.

Atėjau į šį žaidimą pirmą kartą, paskatinta nuoširdžios rekomendacijos iš draugės. Ėjau be jokio lūkesčio, atvira širdimi ir iš vidinio pajautimo...

Ir esu dėkinga Visatai, kad patekau pas tokį nuostabų, išmintingą ir išskirtinį vedlį-mokytoją!!! Jo gebėjimas atsiduoti kiekvieno pojūčiams ir situacijai - labai stiprus!!! Tai tarsi koučingo ir psichoterapijos sesija viename, iš kurios išeini visiškai žinantis tolimesnius savo ėjimus, atsakymus, lyg nusimetęs ilgai nešiotą naštą.

Esu begalo dėkinga mokytojui, nes ta patirtis, kurią gavau yra neįkainojama!!! Mano žaidimas vyko 18val. ir kiekviena valanda buvo aukso vertės man, nes tai buvo sunkus, kartais skaudus darbas su savimi, bet tai buvo nuoširdžiausios valandos, kai nebegalėjau meluoti pati sau, kai nebesislėpiau už pagražintų išsireiškimų ,kai leidau sau būti čia ir dabar!!!

Galiu pasakyti, jog tai ne žaidimas, tai stipriausia patirtis, tai tavo paties veidrodis, kuriame gali pamatyti ne tik gražius, bet ir slėptus po baimės rūbais dalykus. Tai įvyksta būtent išmintingo vedlio pagalba, kuris neleidžia į viską žiūrėti atmestinai, "paspaudžia", kai jaučia, jog tau norisi slėptis nuo atsakymo ir palaiko, kai mato, jog sunku. Jis tikrai tai daro profesionaliai!

Išėjau iš žaidimo paryčiais, žinoma, kūnas jau jautė stiprų nuovargį, bet tas lūžis, kuris įvyko manyje buvo tarsi nušvitimas! Ir tai ne tik gražūs žodžiai. Atrodė jog viduje pasikeitė kažkas, lyg pati pakeičiau "kodą"... Ir dabar, kai po žaidimo praėjo porą savaičių, mano gyvenimas pakito: ten kur mačiau kažkokį nepasitenkinimą, dabar jaučiu begalinį džiaugsmą ir dėkingumą! Ir aplinka atliepia man-viskas lyg nurimo, susidėliojo į lentynas, įgavo didesnę vertę, prasmę, ramybę!!!

Rašau ir jaučiu tokį didelį dėkingumą už progą patikėti rekomendacija ir nueiti į šį Leelą žaidimą ir būtent pas šį vedlį! NUOŠIRDUS AČIŪ JUMS! Tai nebuvo man žaidimas, tai buvo vienas stipriausių mano gyvenime sąmoningumo ugdymo patirčių, tai buvo kelionė į save.

Dabar, pridėjusi ranką prie širdies, REKOMENDUOJU šią patirtį visiems!!! AČIŪ!!!!!!!!!

 Atėjau į žaidimą su šviesa ir išėjau su šviesa (buvau nusiteikusi ilgam darbuj su savimi, bet negalvojau, kd išeisiu paskutinė, neskaitant, kad žaidimą pradėjau pirma). Per parą laiko sutikau 10 nuostabių žmonių, jie man leido iš 10 skirtingų Aš pasverti savo gyvenimo situaciją, klausimus ir sprendimus.

Svarbiausias žmogus 11 buvo žaidimo vedlys, jam labiausiai esu dėkinga už atsidavimą visiems ir empatiją, už teisingus klausimus ir pastabas, už fizinę energiją. Nėra blogo ar gero gyvenimo, ar blogo ir gero žmogaus. Visi esam lygūs, o žodį blogai ar gerai apsirašome patys savo gyvenimo knygoje. O kitokią aplinką ir žmones reikia priimti ir tai nereiškia gyventi pagal jų knygą. Kai aiškiai apsirašai savo gerai ir blogai, tai tiesiog leidžia drąsiai, bei pasitikinčiai priimti sprendimus ir jie visada bus mūsų naudai.

Šiandien jaučiuosi laisva - gyventi, o ne tiesiog egzistuoti, vėl džiaugtis tuo kas džiugina ir mokausi kiekvieną minutę būti čia ir dabar - tai ir yra garantas norimos ateities. Nemeluosiu žaidimas nebuvo lengvas, bet ir čia galiu sakyti sau - šaunuolė. Ištvėrei! Buvo verta!

Žaidime dalyvavau pirmą kartą ir jo nebaigiau dėl objektyvių priežasčių. Šį susitikimą sunkiai galėčiau įvardinti kaip žaidimą. Mano nuomone tai asmeninio tobulėjimo pamoka, kuri buvo kartu ir įdomi, naudinga, tobulinanti ir sudėtinga, paini, sekinanti, deginanti. Susitikimo metu sunkiai sekėsi koncentruotis į savo mintis, jausmus, išgyvenimus, dažnai buvau paskendusi kitų merginų pasakojimuose, išgyvenimuose. Vedantysis elgėsi išmintingai ir provokatoriškai, kai manė, kad to reikia tolimesniam suvokimui.

Kitą dieną po žaidimo jaučiausi visiškai išsekusi. Sunkiai atsigaunu ir dabar, praėjus jau 2 savaitėm. Neabejoju kad asmeninis tobulėjimas reikalauja labai daug vidinių jėgų, koncentracijos, susikaupimo... Jaučiuosi labai pavargusi, pasimetusi ir stengiuosi ,,sukramtyti" gautą informaciją, patirtį. Sunku, bet DISELIS AČIŪ.

Negaliu tai pavadinti žaidimu. Apsakyti, ką išgyvenau, išjaučiau neįmanoma. Tai kelias į save, o jis gali būti visoks! Bet tai (greičiausiai) ir yra gyvenimo esmė.

Žemai lenkiu galvą prieš Vedlį, kurio globėjiška energija tiesiog tvyrojo ore ir suteikė saugumą bei ramybę!

Neabejok, tai pati geriausia investicija.

Žaidimas, kaip visada, nustebina. Šįkart buvo ilgas. Bet jis tuom ir tobulas, nes praėjus metams po kitos temos vėl kartojau.

Geriausia yra informacija tekanti per vedlį. Aišku ne visi atsakymai kartais džiugina. Kai kurie atsakymai labai stipriai supurto .Bet aš tikrai žinau, kad ir dar kartą kartosiu, kai Leela mane pašauks vidumi.

Kas esate užstrigę gyvenimo kely... Tai Leela  bus atsakymų kelias... Bet pajausti turėsite ir šio žaidimo bei jūsų susiderinimo gyli.... O jis gali būti labai gilus 🙏

 Tai buvo kokybiškiausias bei išsamiausias Lila žaidimas, kurį tik esu žaidusi. Labai esu dėkinga mokytojui - vedliui, kuris lyg erelio akis mus visas kiaurai permatė ir tokius tikslius klausimus užduodavo, kad tiksliau jau gal net nebegalima ir užduoti.

Nors taisyklės ir pakankamai griežtos pvz. Užbaigti žaidimą iki galo nepaisant kiek jis valandų truktų, bet tuo pačiu sudaromos sąlygos jaustis komfortiškai, išsikalbėti drąsiai kiek jauti, kad nori ir gali kalbėt be prievartos ar spaudimo. Kiek giliai pavyks nerti į savo gyvenimą priklauso tik nuo dalyvio ir jo pasiruošusios atviros širdies priimti bei išgirsti gaunamą informaciją.

Nors beveik visą žaidimą praašarojau, bet viduje išliko dėkingumo bei ramybės jausmas, kad einu tuo keliu, kuriuo ir turiu eiti, nors situacijos gan ir sudėtingos, bet atsirado pasitikėjimas bei jėgų jiems įveikti. Man asmeniškai gilūs išgyvenimai ir potyriai jau prasidėjo dar prieš pradedant žaisti žaidimą, tarsi visas vidus jau iš anksto būtų nusiteikęs žaidimui.

Norit pasiknaisioti po save ir pasikalbėti su savimi be kaukių ir sau nemeluojant? Rekomenduoju!!! 🙏 🤗 Kuo didesnio jautrumo išgirstant save jau žaidusiems ir dar tik besiruošiantiems atvykti ir sudalyvauti šiame nuotikyje 🙏

 Pagaliau ir aš sudalyvavau žaidime. Labai džiaugiuosi šia patirtimi ir esu nuoširdžiai dėkinga nuostabiam vedliui, kuris atidavė visą save ir savo energiją, padėdamas keliauti per žaidimą bei atrasti svarbius atsakymus. Atrodo, kad vis dar esu toje energijoje ir suvokimai plaukia kasdien, vis kažkas naujo ir įdomaus.

Kelionė buvo ilga ir nelengva, tačiau suvokiau, kad visi atsakymai jau yra manyje, tik aš jų nelabai norėjau matyti arba tikėjausi, kad gyvenimas pats viską už mane spręs. Gavau ne tik atsakymą į pagrindinį klausimą/intenciją, bet ir daug daugiau, atėjo daug susimąstymų, suvokimų ir noro daryti pokyčius.

Tai, kas vyko kelionėje/žaidime, sunku nusakyti žodžiais, labiau rekomenduoju tai patirti per save. Atmerks akis, atvers širdį, prakalbins sielą, parodys atsakymus. Labai įdomu, jautru, tikra, nuoširdu, atvira, STIPRU. Kartočiau dar kartą, turėdama klausimą ar problemą, iš kurios nerasčiau išeities, tikrai VAU PATRTIS! Pati geriausia akistata su savimi. Verta išbandyti Lila nors kartą gyvenime.

Begalinis dėkingumas vedliui už tokį unikalų patyrimą :) Ačiū Jums!

Niekas geriau tavęs nepažinos, kaip tu pats. Bet tik tuomet, kai nustosi pats sau meluoti. O jei meluoji sau ir TIKI, kad tai tiesa?

Nerealus savęs pažinimo kelias: per šypseną, juoką, apmąstymus ir pyktį, per laiko šuoliuos ir didelį nuovargį. O, kai galiausiai pereini žaidimą, po daugybės valandų, jautiesi nugalėtojas, ne tik laiko, ne tik ištvermės, bet tarsi naujai gimęs be to melo sau, kurį vis kaupi per savo patirtį su gyvenimu.

Į žaidimą atėjau su mintimis, kad jis man bus lengvas, nors nusiteikiau ilgam procesui (šitoje vietoje nuojauta neapgavo). Pats žaidimas viduje nebuvo man labai sudėtingas ir sunkus, o su vedlio ir kitų žaidėjų pagalba, gana lengvai atradau TĄ savo kabliuką, kuris vis užverdavo mano gyvenimo duris. Tačiau gimimas buvo tikrai sunkus, pareikalavęs didelio emocijų perkrovimo. Į žaidimą atėjau su visai kita intencija, ne ta, kurią iš tikro reikėjo nagrinėti ir, kad ir kaip bandžiau "apžaisti" gudriai žaidimą, jis neleido man pradėti, tol, kol nesusikaupiau ties tuo, kas tikrai man svarbu. Atsitiktinumas...? Vargu, labiau mistika, kurios būta tikrai daug viso žaidimo metu.

Žaidimo vedėjas nuostabus, nors šį žmogų pažįstu kitoje aplinkoje, tačiau žaidimo metu jis mane prikaustė: sugeba išlaikyti dėmesį ties tavo problemomis, išprovokuoti, sukelti pyktį, nuraminti ir išvesti į vidinę ramybę.

AČIŪ nors ir galingas žodis, bet jis per mažas padėkoti Jéet Sañgat Si̇̀ngh už žaidimo eigą ir, svarbiausią, pojūtį jį pabaigus bei tą vidinę laisvę ir meilę gyvenanti toliau.

Kaip ir kiekvienas dalyvis šiame žaidime, taip ir aš atėjau su man rūpimu klausimu, problema. Eigoje išaiškėjo, kad visai netame klausime yra problema. Iš pradžių žaidimas atrodė labai sunkus, su kilimais ir nuosmukiais, bet kaip pati sau pripažinau klaidą ir radau išeitį, palengvėjo ir sparčiu žingsniu kilau į viršų. Supratau ,kad kitus gali apgauti, bet pati savęs niekaip.

Buvo nauja, nepakartojama patirtis. AČIŪ nuostabiam mokytojui, padėjusiam išnarplioti gyvenimo klausimą.

Mano patirtis Leela žaidime buvo stipri ir tikrai nelengva. Žinojau, kad atėjus su vienu klausimu, gausiu atsakymą galimai i kitą, bet išties visa patirtis iškėlė į paviršių labai daug naujų klausimų. Mano asmeninė patirtis buvo emociškai sunki ir teko daug pažiūrėti sau i vidų, i tokias erdves, kurias jau galvojau esanti uždariusi ar išsprendusi.

Žaidimas tikrai buvo puiki terapinė priemonė panagrinėti save, pažinti geriau save ir kitus. Išėjau su puse knygeles užrašų ir klausimų pačiai sau, kuriuos manau dar panagrinėsiu kurį laiką.

Ačiū vedliui už vedimą. Nesu sutikusi tokio dedikuoto vedlio, kuris taip nuoširdžiai ir su pilnu atsidavimu vestų per tokią patirtį. Tai tikrai labai dėkinga esu už žaidimą ir už palaikymą.

 Jéet Sañgat Si̇̀ngh dėka žaidimas buvo tobulas. Kitaip nepavadinsiu. Mano nuomone, jei ne šis vedlys, žaidimas neturėtų tokios prasmės, kokią įgavo vedinąs jo ir jo įžvalgų. Mano akimis, tai žmogus teisingiausioje sąmonės būsenoje. Be jokių nukrypimų, proto žaidimų, ar iliuzijų. Taip kaip ir turime gyventi šioje žemėje. Teisingoje sąmonės būsenoje.

Šiomis dienomis ypatingai svarbu atsargiai rinktis mokytojus. Kai kuriose vietose galima sutikti tokius, kurie tikrai nenukreips jūsų tinkamu keliu. O priešingai, programuos į iliuzijų pasaulį, ar dar kitaip bandys įskiepyti savo pačių traumas. Kadangi man labai svarbu, kad tokie dalykai būtų teisingi, iš tiesų, visa širdimi, rekomenduoju rinktis žaisti Leela būtent čia. Jei tikrai norite būti teisingame gyvenimo kelyje ir nebijote akistatos su tikrąja realybe.

Mane šis žaidimas ir vedlys pastatė ant kojų ir pravėrė akis, nors prieš tai maniau, kad ir taip tinkamai renkuosi gyventi. Be viso to, atvykę žaisti čia, suprasite ką reiškia kokybiškas Leela žaidimas, neįsivaizduočiau labiau atsidavusio žmogaus nei šis vedlys. Tariu didelį AČIŪ ir be dvejonių sugrįšiu žaisti dar kartą iškilus svarbiam klausimui.

Kai užsiregistravau į žaidimą nelabai turėjau supratimo, kas čia tokio yra ir kas manęs laukia. Bet kadangi jau kurį laika eus savęs pažinimo kelyje, buvau ryžtingai nusiteikusi. Atėjau į žaidimą su intencija "kaip man išspręsti finansines problemas, ar reikia keisti darbą", tačiau kol iki mnęs atėjo eilę, supratau kad šis žaidimas reikalauja kur kas gilesnės savianalizės - kodėl aš noriu daugiau pinigų, kokią gilesnę problemą noriu išspręsti? Pamąstymai privertė net apsiverkti ir leido tiksliai suformuluoti intenciją.

Išmečiau "6" ir gimiau žaidime. Drąsa prisipažinti sau ir pasakyti garsiai tikrai padeda šiame žaidime. Mano patarimas kitiems norintiems sudalyvauti būtų nusimesti kaukes ir pasinerti į save. Savo akimis mačiau, kai kiti dalvyiai vis negalėjo išmesti "6" ir gimti žaidime, kol nuoširdžiai ir tiksliai nesuformuluodavo tiesos/ tikros intencijos.

Turiu paminėti, kad vedantysis/laidininikas tikrai padėdavo pasiklydusiems, daug aiškino paprastasis žodžiais ir buitiniais pavyzdžiais/situacijomis sudėtingus dalykus. Aišku, ne viskas man surezonavo, kiekvienas pasiėme manau ko jam reikėjo tuo momentu.

Šis žaidimas man asmeniškai sutvarkė "bardaką" galvoje, daug ką sudėliojo "į lentynas", nuramo kai kurias baimes, nurodė problemines gyvenimo sritis ir davė patarimų, akip jas pagerinti. Supratau, kad esu teisngame savęs pažinimo kelyje. Žaidimą baigiau pirmą - buvai begalo laiminga, pagal žaidimo buvau "palaiduota", kad gimčiau iš naujo. Esu labai dėkinga Vedančiajam ir LEELA.

Tai buvo įdomiausias ir kartu sunkiausias mano išbandymas. Turiu prisipažinti, kad ta intencija, su kuria atėjau į šį žaidimą pasirodė nebesvarbi, o tai, ką "išroviau" iš savęs žaidimo metu, mane gerokai nustebino. Tas kelias, kurį žaidimas parodė, man visiškai netikėtas ir nepažįstamas, bet tuo ir įdomus.

Ačiū žaidimo vedėjui už kantrybę, daugybę pamokymų ir nuorodų. Linkiu sėkmės

Labai stipri patirtis, tiek fizine, tiek psichologine prasme. Dirbti grupėje tikrai nelengva užduotis, net reikia maksimaliai išeiti iš savo komforto zonos. Emociju išjausta daug ir įvairiu..

Daug tikslių klausimų, daug atsakymu. Daug naujos informacijos perspektyvai. Nutyleti detaliu deja nepavyksta, todel reikia atvirumo sau ir vedliui, kuris tokiu budu kryptingai uzduoda sekancius klausimus. Reikia laiko sios praktikos isgryninimui. Taciau net po dvieju savaiciu tam tikrose situacijose pastebejau kitokį nei įprasta savo elgesį ir pasirinkimus. Eiti be rimtos apčiuopiamos, laisvai gyventi trukdančios intensijos gal nerekomenduočiau. Bet kovojantiems su savo vidiniais demonais tikrai vertetu.

Pagarba vedliui, protu nesuvokiama kiek dvasines galios žmoguje, tiek valandu atlaikyti ir vesti saves ir savo problemu issigryninime. Tikrai labai gili ir paliečianti praktika. Dėkoju.

Stipru. Tai ir psichoterapija. Iškrapštai visus skaudulius. Išlenda visiškai netikėti dalykai. Taip, tai vargina, pradžioj atrodo tikslas jau arti, bet... Trūko ilgai. Fizinis išsekimas, nuovargis, bet buvo verta.

Leela atėjau žaisti gavęs rekomendaciją ir priėmiau kaip savo asmeninio tobulėjimo tęsinį su tikslu gauti aiškesnę kryptį profesinei veiklai.

Žaidimas man parodė ką reiškia sau nemaišyti, kaip ugdyti valią ir leisti sau judėti kryptimi su mažiausiai pasipriešinimo. Žaidėme ilgai ir kiekvienas laukelis ragino atsisukti į save ir suprasti kodel sustojau būtent tame laukelyje ir ko tai mane moko. Ipusejus dienai pradejau suprasti kad kiekvienas laukelis yra lyg recepto dalis ir tik supratus visas tas dalis gausiu atsakymus į savo klausimus.

Iš mano perspektyvos, labai didelę žaidimo dalį užima savęs pažinimas per kitų Lila žaidėjų kelionę, ne vieną man skirta atsakymą išgirdau iš kito žaidėjo lūpų, man tai buvo labiau grupinis, bendros energijos žaidimas nei individualus užsiemimas. Jéet sugebėjo vesti visą grupę žaidėjų geriau nei geriausi mano sutikti komandu vadovai, stebino energijos kiekis ir kiekvienam žaidėjui skirtas laikas.

Paaiškinti kaip žaidimo metu ateina supratimas, ką reiškia patikėti/panorėti ir valingai išridenti tokį skaičių kokio nori/reikia yra sudėtinga, tai tiesiog turi patirti. Renginio pabaiga buvo emocinga ir žaidimą baigiau braukdamas ašarą. :)

Esu dėkingas Jéet už potyrį ir rekomenduoju šį vedlį save pažinti norinčiam žmogui.

Pirmiausia norėčiau padėkoti už galimybę sudalyvauti žaidime, už nuostabų vedlį ir už nepaprastą kelionę.

Pasirinkimą dalyvauti žaidime lėmė kuris laikas nerimstančios asmeninės dvejonės, „labirinto“ įspūdis, laimės jausmo paieškos ir neatsakomi vis ir vis kylantys tie patys klausimai. Taip pat, prisidėjo ir rekomendacijos :) Tačiau asmeninių dvejonių priežastis pasirodė netinkama intencija pradėti žaidimą, ir tik aktyviai (asmeniškai) bei pasyviai (klausant kitų istorijų) dalyvaujant pavyko pradėti.

Eigoje būta visko: ir aukštyn ir žemyn, ir pirmyn ir atgal, o ypač daug pakartojam... Žaidimas truko apie 14 valandų, bet tikrai neprailgo – gaunat informaciją, svarbu ją sąmoningai ir sąžiningai sau priimti.

Žaidimas išpildė lūkesčius; virsmai dar vyksta ir po jo, tas pilnatvės, tikrumo, aiškumo ir laimės jausmas džiugina. Rekomenduoju!

Lila žaidimas tai nuostabi dvasinė, psichologinė, išorinių ir vidinių problemų, blokų ir pastrigimų sprendimo praktika. Galima kelis ar keliolika metų eiti pas psichologus ir psichoterapeutus ieškant pagalbos ir sprendimų arba sudalyvauti Lila žaidime.

Kelionė žaidimo metu nėra lengva ar super maloni, reikia būti atviram ir nuogam prieš patį save, kad galėtum judėti žaidimo metu į priekį laimėjimo link, o ne sukti ratą niekaip jo nepabaigiant.

Žaidimo metu buvo ir skausmo, ašarų ir juoko, atrodo nevilties nesuvokiant ko dar nesuprantu savyje ir 'nušvitimo' momentų, kai pasidarydavo labai aišku kas ir kaip yra gyvenime ir ką reikia daryti.

Žaidimą rekomenduočiau išbandyti pas nuostabų vedlį Jéet Sañgat Si̇̀ngh (pasaulietiniame gyvenime - Sergiejus), kuris praturtino šią patirtį savo vedimu, pagalba ir įžvalgomis žaidimo metu, buvo nepaprastai gera dalyvauti žaidime.

Jei žaidimo aprašymas rezonuoja, linkiu nedvejoti ir išbandyti, tai vienas geriausių dalyjų, ką galite padovanoti sau patys. :)

Ačiū, kad turėjau galimybę sužaisti Lila!

Dalyvavau Lila žaidime, nuostabi patirtis, nors žaidimas truko ilgai, kiekviena minutė toje aplinkoje matant kaip žmonės aplink tavę keičiasi, nusiema kaukes ir pagaliau priema tikra save, buvo verta.

Žaidimo metu kiekvieno žmogaus sėdėjosio rate istorija ir klausimai man buvo artimi, todėl žaidime ne tik atsakai į viena pagrindinį savo iškelta klausimą, bet ir begale kitu.

Ypač sužavėjo žaidimo vedėjas, savo energija, noru padėti visiems atsakyti į klausimus ir nuoširdumu.

Leelai ruošiausi 6 metus! Ir kaip džiaugiuosi, kad tuomet, kai prisiruošiau, patekau būtent pas šitą vedlį!

Praktika buvo tiesiog kosmosas!!! Ir visą laiką nebuvo nuobodu, nes ir daug juokemė ir verkėm.

Atėjau ieškodama atsakymų, o pasirodo viskas buvo tik įsitikinimai! Klaidingi, tad kas dar delsiate pasikapstyti po savo širdies gelmes pirmyn! Ir didžiausios, šilčiausios rekomendacijos Sergejui! Už jo palaikymą ir kantrybę! Už jo neišsiamamą išmintį! Ir kartais net ir už spyrius į užpakalį!

Rekomenduoju visiems nors kartą gyvenime ateiti į Leelą žaidimą, kad pajaustumėte kaip galima suprasti kodėl Jūsų gyvenime yra neišspręstų klausimų. Ir Jeigu kyla klausimų į kuriuos neturite atsakymų. Šis žaidimas kartu su mokytoju padės Jums rasti atsakymus.

Nuostabi patirtis, kuria džiaugiuosi pasirinkusi. Dėkoju ir linkiu kitiems ryžto pradėti gyventi gyvenimą pagal savo norus!

Į žaidimą ėjau nieko nesitikėdama, išskyrus gerai praleisti laiką. Galvojau, bus įdomu. Tiesa, prieš žaidimą kelias dienas sirgau, tačiau žinojau, kad į žaidimą aš eisiu ir tą dieną aš jaučiausi gerai. Intencijos neturėjau. Galvojau, paimsiu kažką apie sveikatą, nesveiką mitybą, emocinį valgymą.

Su netikromis intencijomis nesisekė įeiti į žaidimą, išmesti "šešetuką". Niekaip. Po 4 val., po nuoširdžių, kartais ir skaudokų pokalbių su vedliu intenciją aš išgryninau ir "gimiau". Tada keletą valandų žaidžiau 2-ose apatinėse Leela žaidimo lentos eilutėse. Po to nusprendžiau, kad noriu žaisti kitaip: lengvai, įdomiai.

Labai greitai atsiradau viršuje, o po to reikėjo nusileisti į žemę, išgryninus tai, ko atsisakau. Išridenau "šešetuką", po to "vienetuką" ir grįžau į žemę. Po to dar 2 ėjimai ir žaidimą užbaigiau.

Nuostabi patirtis. Mane sužavėjo energija, kurios dėka galėjau valdyti žaidimą ir savo metimus. Tik kai turiu reikiamą energiją, iškrenta reikiamo skaičiaus kauliukas. Nuostabi patirtis buvo žiūrėti žmonėms į akis ir sakyti tai, ką tuo metu jaučiu. Nuostabu gauti informaciją apie laukelius, ant kurių užlipau. Ir labai nuostabi vedlio pagalba. Džiaugiuosi, kad žaidimą žaidžiau čia ir su tais žmonėmis, kurie buvo šalia. AČIŪ!

Laukiau to žaidimo. Su nekantrumu. Baime. Šeštadienio rytą ramu nebuvo. Atvykus pamačiau maždaug bendraamžį vyrą, su šypsena žvelgiantį į besirenkančias moteris. Nuostabi aplinka. Raminanti, neįkyri muzika. Malonūs kvapai. Ir žemiškos, savuose gyvenimuose paskendusios moterys. Buvom aštuonios.

Kai prasidėjo žaidimas - sunkoka buvo perprasti taisykles. Bet tik pradžioj. Labiau sunku buvo atrasti tą tikrąją priežastį - dėl ko atvykau. Bet tam buvo Mokytojas. Ir jis puikiai vykdė savąją misiją.

Kažkada ieškojau savojo gyvenimo Mokytojo. Kuris vestų reiki, jogos užsiėmimus. Arba skiepytų savo mokiniams jų tikrąją misiją ir pasaulėžiūrą. Šis Žmogus puikiai tiktų šiam tikslui.

Per tą rytą, dieną, vakarą ir naktį mes sužinojom tiek daug... Buvo taip įdomu Jo klausytis. Turbūt dar įdomiau - negu žaisti :).

Su kantrybe ir nejausdamos didelio nuovargio, netgi po vieną baigusios žaidimą klausėmės visos - ausis ištempusios. Tai didis Mokytojas.

Kalbant apie žaidimą - visą laiką jautėsi aukštesniųjų jėgų įtaką. Tas kauliukas... Perspėjantis. Žaidžiantis. Intriguojantis. Nesuteikiantis vietos puikybei, ar pykčiui. Ir matantis kiaurai apie - ką tu tuo metu mąstai. Kaip ir Mokytojas. Užtekdavo apie ką nors pagalvoti - o Mokytojas jau pildavo tavo mintis - tarsi žirnius į sieną! O tas jausmas!? Kai baigus žaidimą, ir atsigulus jo centre tarsi pakilau viršum jo...

Žaidėme 16 valandų. O jos pralėkė taip greitai.. Rodos tik prisėdam po pertraukėlės - ir kelių valandų nebėra.

Atsakymus gavau. Ir tuo labai džiaugiuosi. Atvykau dėl dviejų dalykų. Ir į abu gavau atsakymus.

Kapstytis savyje nėra lengva. Bet esu labai dėkinga. Rekomenduoju išbandyt tiems - kam nesvetima savišvieta, tobulėjimas ir netgi eiliniai gyvenimiški dalykai, neduodantys ramybės. Svarbu žvelgti į gyvenimą plačiau.

Gryžtat prie Mokytojo - buvo žaidime epizodas, kada pramušė mano patirti išgyvenimai - ir To Žmogaus - Mokytojo akyse ir veide mačiau savo kenčiantį atspindį. Tada mane tas labai sukrėtė. Tai Žmogus, kuris jaučia kitą žmogų. Išgyvena jo skausmą. Labai dėkoju už supratimą! Atjautą! Empatiją! 🙏🙏🙏 Vis matau Mokytojo akis. Jis turi tokią gilią sielą. Tesaugo Jį Dievas!

Žaidimo pabaigoje mačiau kaip suseno Jo veidas. Jis atidavė tiek jėgų mums - aštuonioms, pasimetusioms gyvenimo peripetijose moterims..

Ilgai kaupiausi parašyti atsiliepimą. Nesinorėjo jo rašyti lėkštai ir banaliai. Tie žodžiai nebūtų buvę verti šio žaidimo ir Mokytojo.

Manau, kad sugryšiu. Nors mielai norėtųsi tokį Mokytoją turėti dažniau. Ir semtis jo žinių!

O kitiems galiu pasakyti, kad dalyvaukite! Domėkitės! Pažinkite! Gaukite atsakymus! Tai nuostabu!!! ♥️♥️♥️

Turėjau garbės sudalyvauti šiame žaidime ir išbandyti save. Eidama nežinojau ko tikėtis, bet iš pasakojimų bei skaitytos informacijos galėjau numanyti apie ką visa tai. Labiausiai baugino tai, kad žaidimas gali užsitęsti nesuvokiamai ilgai ir mano atveju, tai tęsėsi 16 val.

Šešiolika ilgos kelionės valandų, bet prieš visą givenimą - tai tik akimirka. Akimirka savęs pažinimo, savų baimių įvardijimas, realybės trapumo suvokimas ir savo atrastų galimybių arsenalas. Vedlys negailestingai žėrė klausimus vedančius į tikslą, komforto zonos praradimas formavo kito kelio matymą, aplink tvyrantis informacinis laukas priešpastatydavo prieš realias situacijas, kurias išgyvename kasdien, bet nenorime pripažinti.

Dėkoju likimui už šią nelengvą, bet labai naudingą treniruotę. Praėjo jau keletas dienų, bet vis dar esu toje gyvenimo žaidimo lentoje, jaučiu kūno atsaką į vedlio klausimus ir suprantu, kad gyvenimas - tai žaidimas, bet klaidos čia kainuoja brangiau....

Šis žaidimas - buvo nuostabi, įdomi patirtis, analizuojant save ir savo gyvenimo pasirinkimus. Padėjo dar stipriau išsigryninti kas aš esu ir ką noriu veikti. Nuoširdus ačiū vedėjui už taiklias įžvalgas, prikaustančius pasakojimus, ramybę ir energiją, kurios tikrai reikėjo nemažai!

Į Lila žaidimą ėjau galvodama, kad labai greitai gausiu į visus klausimus atsakymus ir keliausiu namo. Bet taip greitai neivyko. Eigoje supratau, kad tai žaidimas apie save, savęs supratimas, pažinimas, tai darbas su savimi. Labai stiprus ir gilus žaidimas.

Vedliui noriu perduoti šilčiausią apkabinimą ir didelį Ačiū.

Tai sakyčiau buvo protu nepaiškinama patirtis. Šį žaidimą tiesiog reikia sužaisti, kad patirtum kas tai yra.

Ėjau kaip į žaidimą, o išėjau kaip po stipriausios psichoterapijos ar psichodelinės patirties. Sužinojusi, prisiminusi esminius žaidimo - gyvenimas principus. Per kitų žaidėjų patirtis ir Jéet Sañgat Si̇̀ngh vedimą pamažu atradau save, išsigrįninau savo norus, supratau besikartojančias klaidas ir kenkiančius įsitikinimus.

Jéet Sañgat Si̇̀ngh vedimas ir klausimai pataiko tiesiai i esmę, atrakina duris, kurių daugiau niekada nenori atidaryti ir pastato akistaton su baimėmis. Žaidimo metu nukrenta kaukės, kurias užsidedame patys prieš save ir lieka esminiai dalykai, prie kurių prisikasus tampa aiškiau, ką veikti čia - gyvenime. Stipru. Reikalinga. Ačiū.

Unikali patirtis, tai viena stipriausių mano dvasinių patirčių. Esu dėkinga, jog turėjau galimybę žaisti gyvenimą. Žaidimo metu patyriau emocijų bangas: nuo pykčio iki atslūgiimo; nuo pasimetimo iki atradimo; nuo liūdesio iki džiaugsmo; nuo ašarų iki juoko. Buvo labai įdomu stebėti savo vidinę kelionę, taip pat aplink mane esančių žmonių žaidimą. Mes homo sapiens visi labai skirtingi, tačiau ir labai panašūs, štai ir paradoksas. Tai ką kalba šalia esantis nepažįstamasis galimai, tai bus bent maža dalele ir apie tave.
Ačiū dvasiniam vedliui, kuris negailėdamas energijos ir jėgų dalinose savo išmintimi ir šviesa. Jo dėka išėjau iš žaidimo atradusi savo vidinę tiesą, atsakiusi sau į esminius klausimus nuo kurių labai ilgą laiką bėgau ir negalėjau sau pripažinti. Dar kartą ačiū.

Džiaugiuosi, kad galėjau sudalyvauti Lila-gyvenimo žaidime. Užsiregitravau visai atsitiktinai ir nelabai supratau kaip tai vyksta ir kur aš einu.. Pats žaidimas-tai sunkus darbas, kur vyrauja besikeičiančios emocijos, bet po to atsiranda aiškumas ir palengvėjimas, nes pamatai savo gyvenimo kelius, kuriais ėjai ir turėtum eiti.

Rekomendacijos kėtinantiems dalyvauti žaidime - kruopščiai atlikti namų darbus ir susirašyti intencijas. Žaidimo metu užsirašinėti ką pasakoja Vedlys. Ačiū ir sėkmės visiems!

Pirmą kartą žaidžiau LILA žaidimą, ir neįsivaizdavau kas tai per praktika. Atėjau su trimis intencijomis, o vedliui Jéet Sañgat Si̇̀ngh padedant išsigrynino pati pačiausia tam momentui. Gera buvo ją įvardinti drąsiai sau, nors ji nėra tokia "dvasinga" kaip norėjosi, o visiškai susijusi su materija. Gera buvo stebėti koks nuoširdumas kyla iš vidaus kai įsivardini sau, drąsoje, savo norą ir troškimą. Gera buvo pamatyti savo talentus, kurie kažkada buvo pasirodę, bet giliai užslėpti kaip "nesąmonė", gauti kelio kryptį.

Žaidimo eiga labai įdomi ir prasminga buvo išgirsti kitų žmonių vedimo procesus, nes daug dalykų tiko ir man pačiai, tikrai buvo apie ką susimąstyti. Vedliu Jéet Sañgat Si̇̀ngh tiesiog žavėjausi kaip jautriai, kartais grubiai, kartais giliai, kartais nesuprantamai vedė žmonės iš proto raizgalynių, susiformavusių šablonų. Tiesiog akyse žmonės skleidėsi širdies balsui. Po žaidimo jaučiausi kaip po sunkios praktikos, kaip po operacijos, bet visą savaitę lydi vidinis stabilumas, globa...Pradėjau taikyti naują džiaugsmo praktiką, pvz. radusi tuščią parkavimo vietą iš džiaugsmo sušunku "JUHUUU" :D.

Antrą kartą norėčiau daugiau švelnumo, bet vedimo vėl pas tą patį įžvalgų, plačiai ir giliai matantį, šviesų vedlį Jéet Sañgat Si̇̀ngh. Rekomenduoju, bent jau pirmą kartą tikrai pas jį, nes procesas labai gilus. Dėkoju tau už tavo laiką, energiją, žinias, jausmus...ir dar daug dėkoju, dėkoju.....

Tai iš tikrųjų yra gyvenimą keičiantis žaidimas. Man asmeniškai ypatingai gražu yra tai, kad čia atėjus radau atsakymus ne tik į tuos klausimus, su kuriais atėjau, bet ir dar daugiau. Tai, ko net nežinojau, kad man reikia.

Man labai patiko būtent Jéet Sañgat Si̇̀ngh vedimas. Esu tikra, kad tai buvo vienas svarbiausių faktorių turėjusių įtaką mano pozityviam pokyčiui. Labai vertinu mūsų visas diskusijas, vedimą ir palaikymą, kai užstrigdavau, pasimesdavau, pasiklysdavau savo pačios mintyse... Manau, kad labai svarbu koks vedlys yra kartu žaidimo metu ir mano visos rekomendacijos yra būtent pasirinkti Jéet Sañgat Si̇̀ngh tiems, kas nori gilaus savęs pažinimo žaidimo metu.

Tikri emocijų kalniai, savęs pažinimo kelionė… Pradžioje žaidimo - nedrąsu, juk reiks pažiūrėti į save, tiesiai į akis, kurias buvai pamiršus. Žaidimui įsibėgėjus apima nuovargis, retkarčiais net irzulys paima, kuris link pasidavimo veda, bet ne, juk noris pabaigti ir sau įrodyti ir suvokti dalykus, kurie giliai užsirakinę ir kartais gyvenime su trenksmu išlenda. Žaidimo gale pradeda ateiti tokie stiprūs suvokimai, noris bėgt, poto verkti ir džiaugtis… sunku net perteikti.

Ir galų galiausiai sprogsti ir tiesiog jauti, kad tai yra pabaiga, kad tai yra pagrindas dėl ko čia esi. Supranti, kad tai tokia stipri kelionė, bet viso to nebūtų be mokytojo, be mūsų vedlio. Toks gilus ačiū

Atėjau labai nesigilinus. Buvo šiek tiek baimės.

Pasirinkau vietą galvodama, kad būsiu paskutinė rate, bet pasirodo pirma, priėmiau tai. Pradžia: galvoju na žinau su kuo atėjau, vienas intencija, antra … Nieko, gaunu kita kauliuką, vedlys nuostabus, kur reikia paspaudžia, teisingus klausimus užduoda, labai daug pasakojimu pavyzdžiu, žemiskas.

Bebebejo vietomis pikta, pavargsti, sunku, pasimeti, bet kai pradedi kelione, rašaisi, nagrinėji, ateina atsakymai. Ir galiausia ateini į finišą ir gimsti iš naujo, o pasirodo nieko sudėtingo.

Laimės šokis ir laimės ašara, lengvumas viduje, ramybė mane aplankė ir lydės mano kelyje.

Ačiū iš širdies! Ačiū draugei, kuri atsivedė ! Ačiū vedliui! Ačiū, dalyviams kurie buvo kartu! Rekomenduoju!

Lilą žaidžiau prieš metus pas kitą vedėją. Jausmas po žaidimo buvo toks, kad lyg man buvo daryta operacija, taikyta kažkokia intervencija, bet deja, operacija nepavyko ar net manyje paliko kažkokius įrankius. Visgi su manimi kažkokios transformacijos vyko praeitus metus, nesąmoningai, sunkiai apčiuopiamai, bet vyko. Prisiminimuose Lilą žaidimo diena buvo kažkas sunkaus, skausmingo, tačiau žinojau, jutau, kad reikia būtinai sužaisti dar, ir užbaigti tai, ko tiesiog jaučiau, kad nepabaigiau arba gavau avansu.

Nusprendžiau sužaisti pas Jéet Sañgat Si̇̀ngh, tiek gerų atsiliepimų, o ir intuicija kuždėjo, kad reikia čia, pas jį, ir nuojauta nenuvylė. Žaidimo vedlys man padėjo susigaudyti kiekviename žingsnyje, jei tik man to prireikdavo, kiekvienas jo išsakytas sakinys man taikliai nusėsdavo į sąmonę, atrodė kaip tiksliai jis pažįsta mane, o gal tiesiog kiekvieną žmogų? Kokia tai gali būti didžiulė dovana kiekvienam mūsų, kad yra tokių kaip Jéet Sañgat Si̇̀ngh, kuris gali mums padėti, nukreipti, pamatyti tai, ko mes metų metus nepastebime. Su kokiu atsidavimu ir atsakomybe jis tai daro. Ačiū Tau !!!

Raskite laiko sau ir jei tik pajusite sielos šauksmą, būtinai padovanokite sau šitą dovaną, šitą žaidimą, po kurio pašviesėja protas, tu gali pajusti, kad esi Dievo vaikas, kad tu pats kuri savo gyvenimą, o ten aukščiau yra palaikymo komanda, ir tu niekada nebūni, ir nebūsi vienas. Argi tai ne stebuklas? :)

Žlugusios iliuzijos, nuplėšta kaukė, proto sumaištis, baisus nuovargis ir tas saldus žodis “LAISVĖ” – tokie pojūčiai, išėjus po 15 val. žaidimo. Buvo labai sunku, bet tikrai verta, nes gavau stiprų žinojimą – ką toliau daryti ir ko nedaryti ;-))

Lila – tai žaidimas-misterija. Tai erdvė, kurioje iš pasąmonės gilumos, ištraukiama pati svarbiausia žmogaus užduotis ar problema einamuoju momentu. Ne proto sugalvota, o Dvasios pašnibždėta.

Esu sužavėta ir dėkinga Vedliui Jéet Sañgat Si̇̀ngh už nepaprastą dvasinę ir fizinę stiprybę, “laikant“ tokį sudėtingą žaidimo lauką, kuriame vyksta tikri, nesuvaidinti stebuklai. DĖKUI!

Jausmai, kurie stipriausiai užplūdo po žaidimo - tai lengvumas ir laimė. Noras be priežasties šypsotis, būti žaismingu - tarsi šiek tiek apsvaigęs nuo gyvenimo (o gal ir nuo 24val. nemiego :) ).

Tik grįžus į savo seną gyvenimo ritmą, šis jausmas buvo linkęs blėsti. Visi žaidimo metu atrasti atsakymai ir įprasmintos mintys galbūt ateina per greitai ir per didele apimtimi, kad sugebėti juos iškart integruoti kasdieninėje veikloje. Juk dažnai turime sukaupę nemažą kiekį rūpesčių savo mintyse, o tam tvirtų įgūdžių, valios ar drąsos nepakanka. Manau, kad žaidimo užrašai yra būtini norint prisiminti ir pajausti nors dalinai į šią patirtą laimingą būseną. Ir būtinai išrašyti visus tuo metu kylančius jausmus ties kiekvienu kauliuko ėjimu, kad vėliau skaitant būtų paprasčiau sugrįžti į tikrąjį savo sielos kelią.

Didžiulis dėkingumas vedliui - nuostabesnio nesu sutikusi! Išjausti kiekvieną žmogų ir sugebėti jį tinkamai įkvėpti - tai Dievo dovana. Ačiū, kad ja dalinatės su mumis

Nekurkite jokių planų tam vakarui :) sakė ilgiausiai trukęs žaidimas buvo 26 val… Pirmas įspūdis - jei žinočiau, kad mano žaidimas trūks 12 val tai tikrai nebūčiau tam pasirįžus… bet!

Praleidus ten tas 12 valandų, supranti, kad praleistas laikas apmąstymų tau sutaupė 12 gyvenimo metų bandant suvokti ko trūksta, kas negerai ir kaip ir ką man reikia daryti.

Dar sutaupė maždaug tiek pat vizitų pas psichologą ieškant patarimo ir atsakymo. Trumpai- tai verta!!

Grupinio žaidimo privalumas - tu klausaisi ir mokaisi iš kitų žmonių gyvenimo klaidų ir patirties. Sužinai kažką naujo “ateičiai” ir stebėdamas iš šono jų gyvenimo istorijas, “pasižymi” sau svarbias pamokas.

Norėtųsi ateiti dar! Bet visi klausimai jau atsakyti!!! Taškai sudėlioti! Belieka veikt ir keistis :)

Beje, žaidimo vadovas buvo puikus! Jo provokuojantis klausimai priverčia “kapstytis” giliai savo jausmuose, apgalvoti kaip suvoki gyvenimą, santykius, ką tau reiškia karjera ir artimieji. Kitaip tariant KOSMOSAS!

Intensyvus, labai intensyvus savęs pažinimo kursas per viena diena. Kai galva plyšta nuo apmąstymų, bet išeini su didžiausiu palengvėjimu- atgimimu. Dėkui.

Atėjau į žaidimą manydama, kad labai tvirtai žinau kas nesu ir nebūsiu, ko nenoriu, ko man nereikia, kiek aš negaliu ir kas man nereikalinga. Lūkestis buvo tai pasitvirtinti. Ir buvau teisi, suklydau tik save mulkindama prie visko pridėdama "ne" :)

Kelerius metus žinojau apie Leela, mano "darbų sąraše" ji kaip įrašas buvo nuo 2022-ųjų pradžios, o kadangi polinkis į pritemptą perfekcionizmą nebūtų leidęs ramiai gyventi palikus nebaigtų reikalų, suspėjau užsiregistruoti į paskutinį šių metų žaidimą. Mėnesių mėnesius į galvą lindo painiausi klausimai, ir nors visada sau sakau, kad visi atsakymai yra manyje, savarankiškai man jų nepavyko rasti, todėl esu sau be galo dėkinga už pasirinkimą atsidurti žaidimo lauke.

Mano asmeninės pastangos taip ir būtų likusios bevaisės, jei ne Vedlio taiklesni už taiklius klausimai ir įžvalgos, kurių tikslumas galiausiai atvedė prie atsakymų (nors ir nesitikėjau, kad užduosiu būtent tuos klausimus) ir atnešė tiek daug užtikrintumo, pasitikėjimo Visatos planu man, kuris tikrai didesnis už tą primityvų pačios susikurtą ir taip kruopščiai puoselėtą. AČIŪ už pokštus laiku ir vietoje, bendravimo lengvumą, kalbėjimą be užuolankų, bet taip jautriai, priimančiai. Žaidimo išgyvenimai buvo tokie aštrūs, klampūs, skaudūs, bet tapo pakeliami Vedlio betarpiškos pagalbos dėka.

Nors man pavyko labai greitai pradėti žaidimą, net 14 valandų trukusi kova su savimi ir atsineštais įsitikinimais taip "išdaužė" ir iškankino, atvėrė tokias užspaustas vidines kerteles ir skausmus, kuriuos net pamiršau turinti, bet štai vos tik pati savęs atsiprašiau, susitaikiau ir priėmiau - žaidimas baigėsi per pusvalandį. Bet prasidėjo tikroji kančia.

Nesileisiu į detales, bet būsiu atvira - pagaliau suprantu - pati tyčia buvau tiek save atbukinusi, tiek užėmusi paviršutiniškais, lengviau nei lengvai pasiekiamais malonumais, tikslais, veiklomis, kad vos neatėmiau iš savęs to, kas galimai bus reikšmingiausia šio mano gyvenimo patirtis.

Ar būčiau ėjusi žaisti, jei būčiau žinojusi, kaip bus sudėtinga žaidimui pasibaigus? Žinoma ne, nes "ignorance is bliss", bet jau kitą rytą pabudusi po itin trumpos nakties labai aiškiai jutau, kad mano senasis gyvenimas baigėsi, o naujame aš dar nemoku naviguoti. Tiek daug ankstesnių turėtų elgesio modelių man jau visiškai nebetarnauja, o naujų dar nespėjau atrasti, susikurti. Suprantu, šitas pereinamasis laikotarpis atneš dar ne vieną iššūkį, bet kelio atgal nebėra, o net ir nenorėčiau, kad būtų.

Ir galbūt aš taip ir netapsiu Motina, bet bent jau pripažinau sau, kad visi kategoriškai sau primesti įsivaizdavimai tebuvo mėginimas save apsaugoti nuo nusivylimo, kuris ištiktų mano troškimams nevirtus realybe.

Baisu, nes jaučiu, kad tai tik pradžia; ramu, nes jaučiu, kad tai tik pradžia :) Leela buvo sunkiausia ir lengviausia, ką galėjau dėl savęs padaryti, bet išsinešiau tik tiek, kiek pajėgiau priimti.

Su dėkingumu!

Labai norėjau prieš naujus pamodeliuoti savo gyvenimą. Pabandyti išsiaiškinti, kodėl nesijaučiu laiminga. Ėjau į žaidimą gavodama apie kelias temas, kur stringu, bandau ir nesigauna...

Temos išgryninimas ir laimingas šešetukas tai patvirtino maždaug po 7 valandų, nemaniau kad prireiks tiek laiko...

Vedlys dirbo tiksliai - savo klausimais ir užuominom ir spaudė, ir kėlė akis į viršų, ir davė supratimą, kad ne viskas mano valioje, kad ir kaip norėčiau...

Gavau labai daug naudingų įžvalgų klausydama kitų, nes iš šalies kur kas paprasčiau atrodo net didžiausios problemos.

Tai geras laikas sau, savęs supratimui. AČIŪ, su geriausiais linkėjimais!

Šiame „Lila“ žaidime sudalyvavau, nes rekomendavo geras draugas, kuris tiesiog pasakė: tu privalai sudalyvauti. Net nemąsčiau ar duos man naudos ar ne, tiesiog užsiregistravau. Nežinojau ko tikėtis iš šio žaidimo, nesistengiau iš anksto pasiruošti, susipažinti, analizuoti, tiesiog atsidaviau žaidimo tėkmei.

Intencijos aiškios neturėjau arba ji buvo per daug abstrakti. Truko ilgai ją išgryninti, bet kai pavyko „gimti“, viskas tapo taip aišku ir suprantama.

Jéet Sañgat Si̇̀ngh vedlys padėjo suprasti kur aš esu užstrigęs ir kodėl vis bandau plaukti prieš srovę, užuot pasiduočiau nešamas srovės ir gyvenčiau gyvenimą, tokį koks man yra skirtas. Esu dėkingas vedliui už pagalbą žaidžiant, už išmintingus patarimus. Laikas praleistas žaidime prabėgo akimirksniu, nors teko žaisti aštuonias valandas.

Daug patirčių gavau iš kitų dalyvių intencijų, tiesiog klausant jų išgyvenimų, problemų. Dauguma situacijų buvo tiek artimos ir iki skausmo pažįstamos, jog davė peno apmąstymui, ką reikėtų pačiam peržiūrėti ir keisti gyvenime. Vedlys sugebėdavo kiekvienam rasti išeitį iš užburto rato, taip tikslingai padėdavo suprasti kur jie klysta. Žaidimo pusiaukelėje taip apėmė nerimas, kad esu ne ten kur reikia ir gal laikas trauktis. Bet pavargau bėgti nuo nežinomybės ir radau savyje valios likti ir užbaigti žaidimą. Šiame žaidime turi apnuoginti save, nusiimti visas kaukes, kalbėti sau ir žaidimui tik tai kas gryna ir skaidru, tik tada gausi atsaką.

Nuoširdžiausia padėka Jéet Sañgat Si̇̀ngh vedliui, už jo nuoširdumą, kantrybę, taiklias įžvalgas, išmintingus patarimus.

Lila - tai žodžiais sunkiai apibūdinama savęs geresnio pažinimo, atradimo ir supratimo kelionė. Esu įsitikinusi, kad Lila žaidimas "nuims nuo pečių bent kelis akmenis" visiems, kurie yra pasiruošę susitikti su tikruoju "aš" ir pažvelgti atvira širdimi į savo vidų.

Tad jeigu viduje "kirba" bent menkiausias noras išbandyti Lilą - reiškias Lila tave kviečia ir dabar yra pats tinkamiausias metas tą padaryti :)

Noriu nuoširdžiai Tau padėkoti už žaidimo vedimą šį šeštadienį, tai buvo maksimaliai gili ir transformuojanti patirtis. Tiek daug dalykų susidėliojo mano gyvenime, tiek daug atsakymų radau ir atrodo net kažkiek geriau perpratau tą patį tikrąjį "gyvenimo žaidimą", kai esi tvirtai pasiryžusi, kai nėra abejonės - Visata ir įgyvendina  (kaip kad metus kauliuką iškrenta šeši) :)) Bet tikrai nebūčiau taip toli nuėjusi be Tavęs, Tavo įžvalgų, klausimų. Tiems kam reikia tikrai rekomenduosiu šį žaidimą, bet būtinai tik su Tavimi.

Iš visos širdies ačiū ❤
Šiltai ir moteriškai!

Lila iš tikrųjų yra pokalbio su Savimi stebuklas. Tai žaidimas, kur pagrindinė taisyklė yra nemeluoti Sau, savo Sielai ir Visatai ir nė akimirkos neabejoti. Man šis žaidimas buvo neįkainojama patirtis, ilga, sunki, reikalaujanti daug jėgų ir energijos, tačiau visiškai magiška ir nepakartojama, po kurios jausmas, lyg iš naujo gimei ir pasaulį matai kitomis daug šviesesnėmis akimis, o spinduliuojanti energija priverčia praeivius atsisukti. Žaidimas iš tolimiausių pasąmonės kampelių ištraukė ir parodė viską, kas manyje buvo ne taip, privertė kilti ir kristi, priimti Save, nemeluoti Sau ir neabejoti savo sprendimais. Užtrukau labai ilgai, tačiau kiekviena minutė praleista prie žaidimo lentos buvo be galo vertinga ir davė labai labai daug.

Noriu iš visos širdies padėkoti žaidimo Vedliui, kuris atiduoda visą save, kad padėtų žaidime keliaujančioms sieloms atrasti kelią. Jéet Sañgat Si̇̀ngh yra nepaprastas vedlys, jaučiantis kiekvieną pas jį atėjusį žmogų ir negailintis savo išminties, įžvalgų, praktikų, patarimų, palaikymo ir jei reikia net griežtesnio žodžio. Jis atiduoda be galo daug energijos ir tikrai keičia gyvenimus. Ačiū!!!

Visiems norintiems sudalyvauti šioje nepaprastoje kelionėje į Save, patarčiau jokių planų tą dieną neturėti, nes kiek laiko žaisite, nuspėti neįmanoma, tačiau tikrai rekomenduoju pasiryžti, atsiduoti šiam stebuklingam žaidimui ir Jūsų pasaulis pasikeis.

Tikėtis momentinio stebuklo būtų ne tik naivu, bet net kvaila. Tokių lūkesčių neturėjau. Tačiau žaidimo metu permąstyti (dažnai ne vieną kartą) klausimai, problemos, norai tikrai pakeičia žmogaus požiūrį, reakciją net į naujai iškilusią situaciją, aplinkybes.

Mano žaidimas tęsėsi labai ilgai (beveik parą). Buvau pakliuvusi į savo pačios ribotą minčių ratą. Suvokiau, kad kovoju pati su savimi, todėl negalėjau leisti sau pasiduoti. Žingsnis po žingsnio, vėl ir vėl mesdama kauliuką, pasiekiau finalą. Ačiū vedliui.

Didžiuojuosi ir Žaviuosi.

Tai būtų du žodžiai apibūdinantys mano patirtį šiame žaidime. Didžiuojuosi, todėl, kad mūsų grupė sumušė žaidimo rekordą - 25 valandos su trupučiu, aš - 24 valandos. O žavėjimasis skirtas mūsų vedliui/mokytojui - jo atsidavimui, energijai, pastangomis, bet taip pat ir žaidėjams, kurie tapo artimi sielai, kai kurie net labai.

Nuo pat pradžios, tai yra nuo susitikimo prieš žaidimą su Jéet Sañgat Si̇̀ngh iki žaidimo pabaigos šis žmogus mane "papirko". Nežinau, ar verta švaistytis įvairiais būdvardžiais apie vedlį, tai gali pasirodyti labai subjektyvu ir asmeniška, bet šis žmogus padėjo man rasti tikslesnį kelią savyje ir padrąsino žengti juo. Tai išvalė mano vidų, išlaisvino ir padarė mane laimingesnę.

Žaidimas buvo nelengvas, sakyčiau keliantis iššūkį. Buvau arti ribos pasiduoti ir neužbaigti jo, tačiau dėl žmonių esančių šalia, po 22h žaidimo, radau vidinės stiprybės tęsti toliau. Baigti Leela žaidimą po 24h intensyvaus kapstymo savyje ir ne miego (nusnausdavau po pora minučių kartas nuo karto) buvo kažkas VAU. Čia turėčiau grįžti į pastraipos pirmąjį žodį ir pasakyti, kad tikrai savimi didžiavausi.

Esu labai dėkinga Jéet Sañgat Si̇̀ngh ne tik už jo suteiktą pagalbą pabaigti žaidimą, bet už žaidimo proceso pasidalintas istorijas, įžvalgas, patarimus, citatas, "bairius", kurie praskaidrindavo sunkumą, priversdavo plačiai nusišypsoti ir susimąstyti. Buvo ir tai, kas lengvai mane šokiravo, tačiau visa jo duota informacija buvo vertinga, įdomi ir, mano nuomone, reikalinga žmogui. Ar rekomenduočiau šį žaidimą, šią vietą ir šį vedlį? 110% Taip. Bet turite suprasti, kad juodžiausią darbą teks dirbti Jums ir norint žaidimą baigti, turėsit būti atviri sau.

Didelis ačiū žaidimui, vedliui, žaidėjams ir sau. Mielieji, prisiminkite save. Gyvenkite gyvenimą tokį, kokį iš tikrųjų norite gyventi. Gyvenkite dėl savęs, ne dėl kitų.

Registavausi į žaidimą vedama smalsumo. Man tai buvo pirmoji tokio pobudžio patirtis gyvenime. Nežinojau, kas manęs laukia, begalo jaudinausi.

Intencijos nepavyko išgryninti net 6 valandas, niekaip negalėjau "gimti" ir pradėti gyvenimo kelionės žaidime. Priešinausi santykių klausimams savo galvoje, sąmoningai norėjau gvildenti kitus man svarbius klausimus, bet dėja tai neveikė ir tik po 6 valandų priešinimosi pagaliau pasidaviau sau, nebesipriešiau ir įėjau į žaidimą. Pripažinau dalykus apie savo gyvenimą, kurie man jau kuris laikas nedavė ramybės, bet vengiau apie juos galvoti ir spręsti. Be žaidimo vedlio bučiau pasiklydusi... Prieš kiekvieną ėjimą dalinausi savo mintimis su vedliu, jis man padėjo vis drąsiau žengti pirmyn kartu auginant suvokimą apie mano vidinius poreikius.

Esu dėkinga Tau Jéet Sañgat Si̇̀ngh už šią patirtį! Iš žaidimo išėjau po beveik 16 valandų lydima nuo ašarų išverkto veido. Toks jausmas, kad išsilaisvinau iš savo pačios susikurtų pančių. Dabar viduje įsijungiu laimę, nes ji yra manyje.

Rekomenduoju sužaisti šį žaidimą visiems, kurie jaučiate, kad jums trūksta gyvenime spalvų, žaisdami atrasite atsakymus į klausimus, kurie jums iš tikrųjų yra svarbiausi ir įgausite jėgų, pasitikėjimo savimi gyventi taip kaip norite.

Ačiū labai!

Leela - tai žaidimas, kurį žaidžiau vieną parą. Išgirdusi apie šį žaidima, pajaučiau, kad noriu būti ten, kadangi gyvenu Švedijoje buvo šiek tiek sunku susiderinti datas, tačiau pavyko.

Važiavau nieko nesitikėdama, tačiau suvokiau, kad gali būti nelengva žaisti patį žaidima, bet kad bus TAIP nelengva nemaniau... Jei ne vedlys Sergiejus, kuris labai stipriai prisidėjo!

Mūsu susirinkes ratas buvo gan uždaras, sunkiai pripažinome tiesas bei įvykius, beveik visi verkė... vieni iš džiaugsmo, kiti iš skausmo, tačiau aš ne, nenorėjau pasirodyti silpna, todėl neleidau sau verkti ir koncentravausi į patį žaidimą, o, bet, tačiau Sergiejus aiškiai pasakė, jog kol nepriimsi tai, ką tau sako žaidimas niekaip jo nebaigsi, kas man ir nutiko, buvo atveju kada tikrai nesupratau ką sako žaidimas, buvo atvejų, kada tiesiog nepriėmiau tiesos, buvau ir susinervinusi labai, bet vos tik pradėjus priimti, ir suvokti, lengvai ėjau link pabaigos, ir išsiaiškinusi paskutinius dalykus (Sergiejus labai stipriai padėjo) aš pravirkau...

Tai nutiko kitos paros tarp 8-10 ryto ir tada aš baigiau žaidima.. buvau paskutinioji kuri baigė šį žaidimą ir tai truko man VIENA PARA..Jausmai kuriuos jutau palikusi žaidima buvo stebuklingi.. Tačiau pagrindinis jų buvo LAIMĖ tada tikrai ir nuoširdžiai jaučiausi laiminga (ne dėl žaidimo baigimo) o dėl savo gyvenimo ir dabarties kur esu. Labai stipriai ir nuoširdžiai dėkoju vedliui Sergiejui, jis nepasidavė ir kartu ėjo šią kelionę kartu su visais ir individualiai, įdėjo labai daug pastangų, kad mums padėtu (tikrai ne kiekvienas tai nori daryti NUOŠIRDŽIAI).

AČIŪ JUMS SERGIEJAU už šia nuostabia patirti! Tačiau tai yra tik MANO patirtis ir žaidimo laikas, kiekvienas žaidžia individualiai ir po kiek laiko baigs žaidima priklausys tik nuo jūsu pačių.

Nuoširdžiai rekomenduoju šį žaidimą!

Viskas yra tik žaidimas ir tik jūs renkatės, ar žaisti jį pagal taisykles. Apie tai man buvo Lila - apie nemelavimą sau, apie tai, kad aš esu pagrindinis savo gyvenimo žaidėjas ir jei tik bandydavau nuo to bėgti, visada krisdavau žemyn, o tai skauda.

Buvome ta grupė, kuri mušė visus Mokytojo rekordus - 26 valandos. Asmeniškai aš išėjau po 22val. Stiprybės pačiam yra į valias, nors kūnas kartais sakydavo kitaip, bet tikslas pateisino priemones ir tas naujos laisvos asmenybės pojūtis yra neįkainojamas.

Bet šito mes nei vienas nebūtume padarę be savo Mokytojo iš didžiosios raidės. Jéet Sañgat Si̇̀ngh ačiū Jums už tą stiprybę, už tą kantrybę, už tą išmintį ir už tą užpakalių spardymą, kai jo reikėjo. Kad išvesti 10 aklų, kurčių žmonių į šviesą, reikia stebuklo. Stebuklus jis kuria, nes pats ėjęs visasi įmanomais gyvenimo keliais. Ačiū Jums dar kartą!

Šiame gyvenimo etape ieškojau sprendimo savo situacijai, toks jausmas, tarsi ne aš, o žaidimas mane surado. Žaidimo metu atsakymas kurį gavau buvo šokiruojantis ir sunkiai man priimtinas, nes neesu pasiruošusi išeiti iš komforto zonos ir dar man gėda, nes mano šaunuolės įvaizdis subliuško kaip muilo burbulas, jei užteks ryžto keisti situaciją tapsiu vargše kuriai nepasisekė.

Žaidimas man padėjo išsilaisvinti iš melo sau gniaužtų. JUMS mokytojau žemai lenkiuosi, JŪS esat tikras savo srities profas. Pirmą kartą sutikau žmogų, kuris 20 valandų geba išlaikyti dėmesį ir įdomu klausytis JŪSŲ dėstomų minčių, dėkoju už kantrybę, nuoširdumą, puikų humoro jausmą, gerai kad kelis kartus pakartojat mintis geriau išlieka galvoj, tik neįsivaizdavau kad renginys gali užtrukti tiek laiko tai reikėtu perspėti kad klientai nesiplanuotų nieko ir kitą dieną.

Tiems kurie abejoja, nesvarbu kuo jūs tikit, arba netikit, ką manot, kokie jūsų įsitikinimai - šis mokytojas geba atrakint bet kurią širdį!

Tai buvo viena naudingiausių, prasmingiausių dienų mano gyvenime. Atėjau su aiškia intencija ir gavau atsakymus, žinias ir motyvaciją keisti savo gyvenimą. Viskas buvo mano viduje, tačiau reikėjo šio žaidimo, kad tai sužadinčiau savyje, susivokčiau.

Negaliu atsistebėti žaidimo "prižiūrėtojo" sąmoningumu, energija bei mokėjimu prieiti prie giliausiai užslėptų žmogaus norų.

Amžinai būsiu dėkinga !

Šis žaidimas padėjo man pačiai sau pripažinti savo tiesą, nors tikrai buvo sunku.

Supratau ir išsigryninau savo tikruosius norus, kas man pačiai yra laimė, kas slypi giliai širdyje, o ne kitų primestos nuomonės, kokia ji turėtų būti. Nuo tos akimirkos, kai gavau šį supratimą, pradedu vis labiau nuoširdžiai mėgautis pačiu gyvenimu. Už tai esu dėkinga žaidimo vedliui ir visiems dalyvavusiems žaidime, kadangi išgirdau kitų lūpomis tai ko pati nedrįsau anksčiau sau prisipažinti, tai man surezonavo iki sielos gelmių. Gauti atsakymai žaidimo metu prasmingai panaudojami iškarto, nebeatidėliojant vėlesniam laikui, nes nebeliko abejonių.

Mano žaidimas užtruko 21 valandą. Žaidime labai skaudėjo visą kūną, kaulus, raumenis, akis, odą, smegenis - net jaučiau kaip jos intensyviai "dirba", bet po jo užliejo didžiulis džiaugsmas, jokio nuovargio nebeliko ar skausmo. Euforija. Didžiuojuosi savimi, kad užteko valios jį užbaigti. Esu linkusi gyvenime užbaigti visus pradėtus darbus, kad ir kokie jie bebūtų, bet tokia patirtis sunki emociškai buvo pirmą kartą. Nei tą pačią dieną nei rytojaus, ar dar kitą netrūko miego, jėgų ar energijos, apaiptol, jaučiuosi gyva ir spinduliuoju teigiama energija, entuziazmu.

Dar kartą nuoširdžiai dėkoju!

Po žaidimo praėjo jau pilnos dvi savaitės. Išėjus iš žaidimo po 12.5 val. labai skaudėjo galvą, ten tiek visokių pojūčių buvo, kad rodėsi sprogs galva. O po dienos kaip pamiegojau ir galva atlėgo nors dar vis silpnai skaudeno, pradėjau galvoti, kas čia įvyko, ką sužinojau, su kokia intencija įėjau į žaidimą. Kaip teko keliauti langeliais, leistis atgal ir vėl keliauti į viršų, apsvarstyti, permąstyti,suprasti.

FINIŠAS, gražus užtvirtinimas ir išleidimas iš žaidimo.

Žaidimą sužaisti pasiūlė krikšto dukra, ji jau buvo jame dalyvavus. Ir pasitarus su keliais žmonėmis padovanojo bilietą į lila žaidimą. Pokyčius ir palengvėjimą jaučiu.

Ačiū vedliui kuris padėjo viską išgyventi ir susitiksime dar kartą. Esu patenkinta 😘😘😘😘😀

Rašau atsiliepimą praėjus kuriam laikui po žaidimo. Pirmiausia kas iškyla, tai išėjus iš žaidimo pajaučiau tokią laisvę, tokį lengvumą, nerealus jausmas. Žaidimas parodė ką galiu pakeisti savyje, kad jausčiausi geriau, išsivaduoti iš kai kurių baimių, nepasitikėjimo. Išmokau pažinti save. Keičiu mąstymą, atkreipiau dėmesį i tas problemas, kurias parodė žaidimas, ir gyvenimas pasidarė mielesnis! Dabar jaučiuos ramiau, net “stresinėje” situacijoje.

Paprasčiau tariant, pakeičiau tai ką parodė žaidimas. Esu dekinga žaismo vedliui. Tai tikrai neįkainuojama patirtis! Be galo džiaugiuosi nuėjus.

Žaidimas buvo netikėtai atrastas, patarus geriems draugams. Iš smalsumo, bet su abejone aplankytas, kol viskas neprasidėjo.

Dar ir šiandien sunku paaiškinti dalykus, kurie vyksta žaidime. Lyg sąmoningas pokalbis su kita savęs versija, kuri kaip vaiką globoja, rūpinasi ir žino! Tokiam pokalbiui reikia drąsos, todėl nebūtinai iškarto pavyksta. Tokį žinojimą reikia stiprybės ne tik įgarsinti, bet ir priimti, todėl tenka nugalėti savo paties pasipriešinimą. Kitame krante toks aiškumas ir lengvumas, kad nėra nei abejonių, nei klausimų, kas bus toliau nuo rytdienos.

Galbūt iki žaidimo reikia ateiti ir čia tiesiog jame užfiksuoti, o galbūt užtenka tik turėti intensiją, kuri pati nuves. Pabaigoje pasidaro nesvarbu kaip ir kodėl viskas vyksta žaidime ir tada atsiveria tiek, kad daugybės metų reikėtų terapijose ten pat ateiti.

Tikra rekomenduoju visiems, kas turi klausimų, yra užstrigęs, pasimetęs, nedrąsus - kam nepavyksta pasikalbėti su savim.

Šis žaidimas tai tikrai viena nuostabiausių patirčių, kurias man teko patirti! Nors žaidimas ir nėra pats lengviausias, nes vis tik tenka nusimesti visas kaukes ir “išsinuoginti”, bet ta emocija su kuria išeini po žaidimo yra magiška! Atsakymų gavau daugiau nei tikėjausi.

Sergiejus yra nuostabus žaidimo vedlys, todėl rekomenduoju į šią kelionę leistis būtent su Juo! Ačiū!

Neturėjau didelių lūkesčių ir net ne iki galo supratau kur einu. Kai draugas pakvietė į šią patirtį, sutikau, nes tai kažkas nauja.

Tačiau iš šios dienos perspektyvos galiu pasakyti, kad atsitiktinumų nebūna, nes jau kuris laikas mėčiau gyvenimo kamuoliuką. Su vedliu tai dalyti daug lengviau, Ačiū, kad buvote.

Aš nepasitikiu "nušvitusiais", kaip ir "šventais", nes dažniausiai tokie žmonės euforijoje nuo savo pačių atradimų, neprašomi tempiasi kitus savais keliais. Šio žaidimo metu, jūs leidote mums žaisti savo žaidimus, ne pamokslaujant, o leidžiant atrasti, apsidairyti, pamatyti jungtis, kartais būdamas tą jungtimi. Ačiū už tai.

Dar man tinka sarkazmas. Ačiū už tai!

Ačiū už tai, ką įvardijote ir ko ne, kad liktų tas džiaugsmas atrasti... Tai yra didysis mokytojo talentas. Ačiū jums 🙏🙏

Esu labai laiminga sudalyvavusi žaidime ❤️ labai stiprus vidinis patyrimas. Esu labai jautrus žmogus todėl buvo daug ašarų, supratimų ir prioritetų perdėliojimų.

Nuvykau ten su keliais pagrindiniais klausimais dėl darbo ir dėl santykių su vyru. Aišku pirmiausiai griebiausi darbo, nes ten patiriu labai daug streso kad jau nebežinau kur dėtis. Dėl to buvau garantuota kad iš karto įeisiu į žaidimą su intensija "man reikia išeiti iš darbo", aišku buvo naivu 🤣 įeidinėjau į žaidimą 5,5h. Išbandžiau visokius supratimus iki savivertės ir lūkesčių sau.

Klausiausi ką ir kiti žmonės sako, ką sako vedantysis žaidimo. Labai daug gilios išminties ❤️ ir tai kaip jis sugeba kiekvieną žmogų privesti prie to ko jam reikia taip kad pats žmogus viską pajaustų ir ištransliuotų, tai yra nuostabu. Todėl kad kiekviena istorija palietė mane asmeniškai, nes ir tas man tinka ir kitas....

Beklausant supratau kad ne ten keliauju, ir kad už darbą tikrai yra svarbiau šeimyninė laimė ir mano vyras kuris dabar labai sunkiai serga 😟 užplūdo emocijos, pradėjau verkti, pasakiau intensiją ir beveik išsirito 6. Supratau kad jau arti, todėl kitą intensija buvo paprasta ir su daug meilės "aš renkuosi savo vyrą" ❤️, tai buvo man sukrėtimas kaip neteisingai viską dėliojuos, emocijų kalnas ❤️ išgrito 6 ir aš gimiau. Priešpaskutinė 🤣 pats žaidimas vedė taip taikliai, visos primestos visuomenės normos, laiko sau stoka. Ir tikrai koks laikas sau, kai dirbi 12-14h per parą. Tada tai kad visada rytoj, ai vėliau....

Nukeliavau per empatiją pas dievus, ten pastrigau judėjimo energijoje... Kur gyvenimas ištirpsta... Ir tik žiūri kad jau vaikai užaugo... Ir iš tikrųjų, šie metai pralėkė kaip dviejų pirštų spragtelėjimas, nematant nei vyro nei vaikų.... Ir tik kai sau priėmiau visa širdimi kokius pokyčius darysiu savo gyvenime iškarto nusileidau į žemę ir išėjau iš žaidimo.

Tai buvo tokia kelionė, su tiek emocijų sunku net apsakyti. Ir užkabino viskas kas svarbiausia, nes visko metų užkabinta buvo ir trečia labai svarbi mano problema svoris ❤️ ir štai dabar aš jau penktą dieną valgau tik aukštų vibracijų maistą ir darau 16h tarpus tarp jų, kas atrodė neįmanoma ❤️ tikrai dar norėsiu žaisti ir kiekvienam rekomenduoju.

Ir labai esu dėkinga vedančiajam-laidininkui Jeet Sangat Singh, kiekvienas žodis palietė sielą.

Sužinojusi, kad yra toks žaidimas, supratau, kad būtinai noriu dalyvauti, nes jau seniai turėjau klausimų be atsakymų. Ir net daugiau, pradėjusi ruoštis suformuluoti savo intenciją (maždaug prieš dvi savaites), vis jausdavau, kad nesigauna. Atrodė, kad turiu gyvenimo tikslą ir svajonę, kurių niekaip negaliu pasiekti, bet ir vienu metu tarsi tai ne pats svarbiausias dalykas. Prieš žaidimą labai jaudinausi, kad žaidimas neįleis manęs, bet mano sesė pasakė: “Ten gi bus vėdejas, jis padės”.

Ateinant į žaidimą, iškart pajaučiau draugišką atmosferą. Buvo aišku, kad visi atėję žmonės ne šiaip atsirado čia. Kiekvienas turi savo klausimą, savo intenciją, bet tuo pačiu metu buvo toks jausmas, tarsi mes visi turime bendro - iš tikrųjų, visi gi nori tik vieno - būti laimingi. Tik kiekvienas turi savo kelionę prie tos laimės. Bet gal aš užbėgau įvykiams už akių, gal tas vienybės jausmas atsirado jau vėliau, žaidimo laiku.

Grįžtant prie temos, pradėjusi mėtyti kauliuką, iš visų jėgų stengiausi nuoširdžiai ištarti intenciją, iš pradžių garsiai, po trijų ėjimų, jau mintyse. Mūsų nuostabiausias vedlys kreipė mano dėmesį į skirtingas mano gyvenimo sritis. Po 6 valandų nesėkmingų bandymų, man pasidarė prastai. Galvojau, kad tai nesąmonė, kažkoks košmaras. Juk visi kiti jau žaidė! O aš vis negalėjau įeiti į žaidimą… Galvojau, kad tas kauliukas nieko nereiškia, tai ne ženklas, kad aš nežinau, ko noriu, o tiesiog kvailas atsitiktinumas. Juk aš tiek įvairiausių nuošidžių norų ir siekių pasiūliau žaidimui!

Tuo metu pažįstama kažką parašė man, o aš žinodama, kad ji pažįsta žaidimą, pasiskundžiau , kad jau 6 ar 7 valandų neįleidžia. Pažįstama pasiūlė bėgti. Sako: reiškia - ne laikas. Ir aš jau buvau pasiruošiusi išeiti, bet tada vedlys pasakė: “Prašau, tai tavo pasirinkimas, bet turėk omenyje, kad taip pat tu bėgsi nuo savo problemų ir gyvenime. Ir ten tikrai bus sunkiau. Nepasiduok”.

Dar kartą - ne šešetukas. Aš beveik išėjau. Aš jau beveik… skaudėjo galvą, rodėsi, tarsi aš jau kitoje dimensijoje… ir tada, kada neliko jau jokios vilties-išmečiau. Ir supratau tada, ko tikrai norėjau, kur tikrai save apgaudinėjau, kur uždariau savo sielą, kur dabar reikia žiūrėti ir kur eiti… ir žinau, kad sunku pradžioje. Labai sunku. Bet jeigu yra tikslas ir jeigu nepabėgsi - pasieksi. Prieisi prie savo asmeniško stebuklo. Ir žmogus, kuris veda, kuris padeda atskleisti sielą, pamatyti ir prižiūrėti ją - tenai, prie tos Lilos. Ačiū.

Ilgą laiką po žaidimo bandžiau įjungti kritinį mąstymą ir visame tame rasti kažkokių spragų, bet niekaip!

Man žaidimas užtruko apie 14 val. ir visą laiką stebėjausi mūsų vedlio kantrybe ir tiesiog spinduliuojančia ramybe, jis skirdavo kiekvienam žaidėjui ir man tiek laiko, kiek mum reikėdavo ir užduodavo tokius klausimus, pasakydavo tokias mintis, kurių dėka mes patys sau atsakydavome ir suvokdavome dalykus. Taip pat labai žavėjausi užburiančiu žaidimo vedlio balsu, minčių dėstymu, vaizdingais išsireiškimais ir humoro jausmu, visa tai po pirmų žaidimo minučių privertė pasijausti saugiai ir jaukiai.

Nežinau, kaip paaiškinti, bet šis žaidimas - magija! Prieš einant į žaidimą galvojau, kaip žaidimas gali nuvesti ten, kur reikia, juk tai sėkmės reikalas, kokį skaičių išmesi. Bet likau apstulbusi, kuomet žaidimas mane vedė per tas vietas, apie kurias giliai viduje galvojau ir kol nesuvokdavau dalykų, tol užsisukdavau užburtame rate. Tai patyriminis žaidimas, turi čia ir dabar priimti sprendimus, būti atviras sau ir priimti tiesas, kurias giliai viduje ir taip žinai, tik čia nėra kur pasislėpti ir pabėgti, galiausiai pavargsti ir susitaikai, nustoji kovoti pats su savimi.

Po žaidimo kitą dieną buvau keistoje laimės būsenoje, tokia laiminga dar niekad nebuvau, o priežasties paaiškinti irgi negalėjau. Šis žaidimas - magija! Esu dėkinga sau, kad išdrįsau pabandyti ir labai labai dėkinga žaidimo vedliui už nuostabią ir įsimintiną kelionę, už pirmą, bet nepaskutinį kartą! :)

Nuo mano dalyvavimo Leela žaidime jau praėjo keli mėnesiai, rašau atsiliepimą iš didesnės laiko perspektyvos. Iš viso esu dalyvavusi Leela žaidime tris kartus, vis pas skirtingus vedėjus. Pas Jéet Sañgat Si̇̀ngh vedėją žaidimas man patiko labiausiai, manau, kad sužaidžiau sąmoningiausiai iš visų trijų kartų.

Esu dalyvavus žaidime, kai vedėja komentavo vien tik psichologiškai, esu dalyvavus, kai vedėjas komentavo vien iš energijų pajautimo perspektyvos. Šiame, trečiame, žaidime man patiko tai, kad vedėjo komentarai buvo visapusiški, tiek iš psichologinės perspektyvos, tiek dvasinės, energetinės. Be to, manau, kad šį kartą žaidimas buvo išaiškintas geriausiai, nes supratau vieną labai svarbią strategiją, kurios ankstesnius kartus nežinojau / nesupratau, kuri pastarąjį žaidimą man padėjo sužaisti itin konstruktyviai ir sąmoningai.

Patiko visa kelionė, ji buvo aiški, nuolat pasikartojo tiek patys žingsniai, kurie atkreipė dėmesį į svarbiausius mano gyvenimo aspektus, ir pasikartodami padėjo pažvelgti į tuos aspektus iš skirtingų perspektyvų, kol gaudavau tolimesnį atsakymą gyvenimo kelionei.

Žaidimo vedimas buvo kruopštus ir neskubant, kiekvienas žaidėjas gaudavo tiek laiko, kiek reikia. Žaidimas man gyvenimo nepakeitė, nemanau, kad gyvenimas turi keistis nuo žaidimų, bet leido pasitvirtinti tai, kam ženklus jau kuris laikas mačiau ir kurlink jau buvau kreipiama kurį laiką. Pasitvirtinimas, užsitikrinimas, kad tai, apie ką nujaučiau, ir yra dabartinė mano gyvenimo kelio pagrindinė perspektyva, yra labai svarbus, nes padeda nustoti blaškytis ir tikrai sutelkti dėmesį į tai, kur jaučiau esanti vedama iki žaidimo ir kas buvo aiškiai užtvirtinta žaidimu.

Dėkoju vedėjui ir visiems kartu keliavusiems!

Tikėjausi daug eidama žaisti šį žaidimą, nes visur dalyvauju maksimumu. Ir gavau tikrai labai daug.... Tai buvo ne tik įsivardinimas to, kas lyg patyliukais slankiojo galvoje, bet to įsileidimas giliai į save ir įsisąmoninimas, tikrasis pripažinimas ir pajautimas.

Buvo gera kai tai, ką lygtais žinojau, virto mano dalimi, kuriančia dieną, o ne tik skambia fraze. O kai kuriuos dalykus atskleidžiau naujai. Mėgavausi žaidimu, kiekviena jo akimirka, net ir tokia, kai norėjosi galva į sieną padaužyti😂😂😂 .

Vieną labai svarbų dalyką gavau ir ne iš žaidimo, bet iš pokalbio su vedėju. Kai reikdavo įsivaizduoti tobulą rytojų, vienoje vietoje vis strigdavau, ir šit gavau netikėtai atsakymą. Su tuo atsakymu jaučiuosi tikrai sutaupiusi kelis savo gyvenimo metus ir tai pasuka šiek tiek mano kelią🥰.

Esu labai dėkinga žaidimo vedėjui už nuostabias 19 valandų žaidimo, leidžiantis vis giliau į save su kiekvienu ratu. Ir didelis ačiū kitiems žaidėjams, per kuriuos taip pat pamačiau daugybę man svarbių dalykų 👍😁👍.

Jau kitą dieną po žaidimo viskas buvo tiesiog kitaip🥰.

Lila žaidimas buvo kažkas kitokio, tai ne tik padėjo suprasti ko noriu iš pačio gyvenimo, bet ir kas man trukdo tai pasiekti. Noriu labai padėkoti vedėjui kuris padėjo atsiskleisti, bei pajuto kada buvo reikiama prieiti prie žmogaus arba kada reikia jį šiek tiek paspausti jog jis pats atrastų tą atsakymą arba klausimą.

Man buvo pirmas kartas šiame žaidime bet jis buvo toks stiprus jog reikėjo net kelių dienų atsigauti, priimti bei suvokti kas nutiko ir ką reikia keisti. Didelis dėkui sau jog pasiryžau bei žengiau tokį žingsnį. Ir jai tik turite noro arba jaučiat jog jums to reikia tai tikrai nebijokite nes tai šansas geriau pažinti kitus bei save.

Greitų stebuklų gal ir nerasit, jei to ieškot, bet gyenimą, požiūrį ir mąstymą tikrai pakeičia į gerą. Turėjau truputį skepticizmo, bet dabar jau galvoju, kad žaidimas iš tikro veikia :).

100% verta ateiti, buvau kartą žaidęs anksčiau ir čia buvo žymiai geriau.

Apie Lila žaidimą daug nežinojau, tik buvau girdėjusi keletą atsiliepimų ir ėjau vedama intuicijos. Po visos patirties, prireikė dar keletos dienų "suvirškinti" visai informacijai, bet man tai buvo lyg viena stipri gyvenimo terapija.

Atėjau su intencija, kuri pasirodo buvo tik priedanga tai tikrajai, kurią besigryninant gavau begalę atsakymų ir svarbias pamokas.

Žaidimo vedėjas - nuostabus žmogus, kiekvienam žaidėjui skyrė maksimaliai daug energijos, kad padėtų rasti vidinius atsakymus, o žaidimo atmosfera buvo labai stipri - ir jautri ir linksma ir gili. Patirtis, kurią tikrai dar kartosiu.

Į Lilos žaidimą atėjau vedina labai daug klausimų, tačiau vienas rodėsi svarbesnis už kitus, nes niekaip negalėjau rasti atsakymo į jį. Tačiau žaidimas suteikė svarbą visai kitai problemai, kurios ilgą laiką vengiau, bet kuri, pasirodo, buvo pati svarbiausia šiame gyvenimo etape. Turėjau ją išspręsti ir Lila man tai parodė, norėjau to ar ne. Turi būti atviras sau žaidžiant šį žaidimą, ir priimti save visokį, nes kitaip, žaidimas tai pamatys ir privers tave grįžti prie to, ką bandai nusplėpti.

Pradėjus žaisti, pradėjau gauti labai aiškius suvokimus apie įvairias situacijas savo gyvenime, jų prasmę. Taip pat supratau, kodėl viskas vyksta taip, o ne kitaip, ir kaip mano poelgiai ar įpročiai tai lemia. Ieškau žodžių surasti tam ką gavau, tačiau tai nelabai įvardijama. Galiu pasakyti tik tiek, jog žaidimas grupėje man davė daugiau, nei kada nors būčiau įsivaizdavusi. Per kitų žmonių istorijas ir jų žaidimą gavau neįvardijamai daug išminties, atsakymus į rūpimus kitus klausimus. Pabaigus savo kelionę, aš nenorėjau išeiti, nes tai, ką gavau būnant ten yra neįkainojama patirtis. Atrodo viskas susidėliojo į savo vietas.

Įdomiausia, jog Lila nepasibaigė uždarius duris. Ji persikėlė į sapnus ir aš net prisimenu, kaip dar kartą perėjau per viską, ką patyriau žaisdama, lyg koks užtvirtinimas. Juokas juokais, bet ryte atsikėlusi pažiūrėjau į veidrodį ir sau nebeatrodžiau tokia pavargusi ir pasenusi, kaip atrodžiau ir jaučiausi prieš žaidimą. Neesu tikra, kas čia yra, bet Lila keičia gyvenimus tokiais neapčiuopiamais būdais, kurie gali prilygti stebuklui.

Ačiū Sergiejui, už jo vedimą. Tokio išmintingo ir pagavaus vedlio seniai nebuvau sutikusi.

Atėjau nusiteikusi lengvai ir greitai sužaisti, pasiimti dar vieną patirtį, tačiau šis žaidimas yra labai stiprus, priverčia giliai savyje surasti paslėptus dalykus, tai kelias iki finišo buvo ilgas ir nelengvas.

Patirtis ir atsakymai, kuriuos radau su vedlio pagalba tikrai nustebino ir sujudino daug dalykų. Man žaidimas davė labai daug energijos, noro keistis ir tikėjimo, kad viskas bus gerai, atsakė į klausimus kodėl vis grįžtu prie pasikartojančių situacijų, kaip jas keisti. Vedėjo patirtis, energija ir kantrybė - kažkas nuostabaus, man paliko didelį įspūdį.

Ar rekomenduočiau kitiems? Rekomenduočiau, bet įsivertinkite ar jau norite susipažinti su savo pusėmis, veiksmais, apie kuriuos nieko nenorite žinoti :)

Šis žaidimas patvirtino mano nuojautas. Anksčiau su užklystančiomis mintimis ginčydavausi, protu mėginau save įtikinti, kad yra ne taip, netiesa. Po vieno klausimo, kurį uždaviau sau ir įgarsinau žaidimo metu vedlys taikliai metė atsakymą. Net pravirkau. Taip, tai tiesa.

Žaidimas man atskleidė tai, ko anksčiau nepriėmiau - Savęs, savo minčių, vidinio balso, kuris mane vedė, o aš vis ginčijausi.

Ir dar - supratau, kodėl taip elgiausi. Puiki patirtis.

Kas dėl pačio vedimo: gerai, kad vedlys klausia ir veda savianalizės keliu žaidėjus; gerai, kad išgryniname savo skaudulius, kurių kartais patys nematome arba jų nenorime pripažinti. Būtų lengviau, jei dalyviai suprastų, kad nagrinėti reikia SAVO klausimą, o kas susiję su kito žmogaus, kuris nedalyvauja klausimu, problema, nenagrinėtume - kad vedlys kreiptų klausimus ir į žaidime dalyvaujančio žmogaus problemą.
Esu dėkinga vedliui, žaidimas sukėle minčių, kurios rutuliojasi mano gyvenime realiai - mėginu dėstyti veiklas ir elgtis taip, kaip anksčiau galbūt nepasielgčiau. Ir niekas nuo to nesugriuvo - visi gyvi ir, pasirodo, net laimingi. O ir aš tuo pačiu jaučiuosi laimingesnė, lengvesnė.

Dėkoju vedliui. Dar kartą norėsiu dalyvauti žaidime. Bet ne dabar, vėliau, kai įsigyvens ši būsena, su kuria pradėjau draugauti.

Всем привет!

Вот прошло 3 недели после участия в игре "Лила", а у меня до сих пор эмоции и впечатления. Я пришла на игру с одним вопросом, а течении игры полулось,что у меня уйма проблем и вопросов. Могу игру "Лила" сравнить с "детектором лжи" да ещё и под воздействием тока (это в хорошем смысле). Так как после участия в игре ты выходишь как будто заново родившийся. Я думала, что я одна с кучу своих каких-то проблем-комплексов. Но в течении игры поняла, что у меня резонировала что-то с каждым из участников (их было не 1,2) . Это было вообще ВАУ. У меня в голове появлялся вопрос, как тут же, кто-то спросит про Это или кому-то уже отвечает на такой же вопрос. И ты понимаешь, что это что-то невероятное.

Очень хорошая была отмофера и обстановка. Все участники игры были как будто я их знаю 100 лет, хотя я их всех видела в первой.

Больше спасибо Сергею за прожитые эмоции и за помощь в понимании тех или иных вещей-ситуации. Сергей на самом деле очень энергетически сильный человек и это очень чувствовалось. Как по мне это круто. Я очень рада, что именно в таком кампании я была.

Всем огромное спасибо! (Извините, что на русском, но мне почему-то вот так захотелось написать. Хотя могла и на литовском).

Praėjo savaitė po žaidimo, ir aš vis gyvenu mintimis apie tai. Šis žaidimas yra viena iš didžiausių dovanų, kurią sau pasidovanojau - ir labai gaila, kad to nepadariau anksčiau. Jei yra nors viena abejonė verta ar ne - aš raginu bent vieną kartą surizikuot ir sužaist, nes tai yra unikali proga tapti savo geresne, įdomesne, stipresne, protingesne, dvasingesne versija…

Pliusai - įdomu, tikra, stipru visomis prasmėmis!
Minusai - jautiesi skolingas žaidimo vedančiąjam, nes gauni daugiau nei atiduodi!

Šį žaidimą norėjau išbandyti iš smalsumo, nes jau buvau pasirinkus tolimesnį savo gyvenimo kelią ir tik norėjau pažiūrėti, ar tai pasitvirtins. Na mano dideliam džiaugsmui pasirinktas kelias yra teisingas, bet…

Galvodama, kad greitai baigsiu žaidimą, nes daugiau klausimų neturiu, labai klydau. Kiek daug sužinojau, ką ir kaip man reikia keisti gyvenime, kad lydėtų sėkmė! Mano gyvenimo žaidimas užtruko 11 val., tikrai buvo momentų kai norėjau viską mesti ir išeiti, nes juk ir taip viską žinau, o giliau kapstytis savyje nepatogu ir nemalonu…

Dėkoju žaidimo vedliuj Sergiejui, kad jis visada užveda ant kelio, padeda suformuluoti tinkamą klausimą ir suprasti teisingai atsakymą! Suvokiau, kad per jį su mumis kalbasi mūsų sielos vedliai, nes kitaip neįmanoma visą žaidimą išlikti žvaliam, energingam, žinoti visus atsakymus ir neleisti mums pasiduoti. Tikrai rekomenduoju šį žaidimą tiems, kas yra pasiruošę nerti gilyn savo dvasinio tobulėjimo link. Taip pat patiko tai, kad jei nenori kalbėti garsiai apie savo problemas ar iškilusius klausimus, galima tiesiog mintyse sau juos pateikti ir gausi tinkamą atsakymą.

Pirmiausia - didelis dėkui, buvusiems drauge. Mistika, realybė - viskas persipina ir susimaišo. Žaidžiant žaidimą, tiesa viena - nuo savęs nepabėgsi. Suvokimas apie visatos dėsnius, kurie egzistuoja tavo gyvenime - veikia. Kuo greičiau tai suprasi, tuo greičiau atrasi harmoniją, darną su savimi ir supančia aplinka. Neįkainuojama patirtis, potyriai ir naujo kelio pradžia ♥️. Dar kartą dėkoju už nuostabią kelionę per save, su savimi ir dėl savęs ♥️.

 Ar buvo sunku? Patikėkit - nelengva. Bet išėjau su tokiu suvokimu, kad norėjosi tylos, ramybės ir minčių perdėliojimo. Žodžiais nenupasakosi, reikia patirti.  🙏♥️🙏

Truputis mistikos, truputis magijos, bet iš tikrųjų - tai nuostabus žaidimas, padedantis atpažinti ir atsisveikinti su mus gyvenime stabdančiomis programomis, ir taip gražiai primenantis, kad reikia džiaugtis gyvenimu - cia ir dabar.

Didelis ačiū nuostabiam žaidimo vedliui, kurį norėtųsi vadinti mokytoju, nes jo dėka žaidimo metu buvo ištransliuota labai daug gyvybingai svarbios informacijos mums visiems žaidžiantiesiems, ir tik vedini jo ir Leelos gilios išminties mes gavome malonę pasiekti žaidimo finiso linija!

Tai buvo mano pirmoji Lila patirtis ir pradžioje turėjau daug prieštaravimų. Protas vis bandė ieškoti logiškų paaiškinimų, kodel turėčiau nedalyvauti. Dalyvavau su dviem draugėm, tad pati pradžia buvo komfortiška. Bet kitą kartą rinkčiausi dalyvavimą su nepažįstamais, kad ir kaip artimai jaučiuosi būdama su draugėmis - atsiverti buvo kur kas sunkiau ir truko ilgiau.

Atėjau su labai žemiškais verslo klausimais, o išėjau su labai vidiniais atsakymais, kurie atrodo tokie paprasti ir nesudėtingi, bet įtakoja visą mano gyvenimą ir pasirinkimus. Mano gyvenimas magiškai nepasikeitė, bet galvoje pasisėjo sėkla, kuri auga su kiekviena diena ir kas kart atneša vaisių.

Labai jaudinausi kelias dienas prieš žaidimą. Tarsi žinojau, jog galiu patirti ar išgirsti tai, ką slepiu pati nuo savęs. Ko tikėjausi, tą ir gavau. Gavau tai ko bijojau, gavau atsakymą. Nenustebino, nes juk aš jį žinojau, tik buvau kažkur pasidėjus.

Man patiko žaidimas iš esmės. Tai puiki terapija ir labai šaltas dušas sau. Patyriau tiek nepasitenkimo padėtimi, tiek bejėgiškumo, kad tikrai ne kartą žaidimo metu norėjau bėgti. Tai prilygo gimdymui, kai vyksta skausmingas procesas, bet turi jį užbaigti :) Žaidimo metu jaučiausi priversta analizuoti tą patį per tą patį, jau maniau gal išvis čia kvaila mintis tą daryti, reik gyventi paprasčiau, neapsikrauti ir kad nėra prasmės narplioti, sapalioti kažką sau. Ir buvo neapsakomai gera kiek pasikankinus gauti tai ko atėjau. Savo atsakymus.

Taigi rezultatas toks - kai supratau, kad šitas žaidimas prilygsta realiam gyvenimui ir aš taip elgiuosi JAME REALIAI, man tapo aišku. Esu dėkinga žaidimui ir jo vedliui. Fantastika ir ne kitaip.

Šis žaidimas yra kažkas antgamtiško! Momentas kai išsakiau savo intenciją ir pajutau jos gimimą buvo nepakartojamas - niekada jo nepamiršiu. Žaidimo pagalba jaučiausi lyg kalbėčiausi su visata, kuri kantriai klausė ir atsakinėjo į visus klausimus. Baigiau žaidimą labiau pasitikinti savimi ir supratimu, kad kelias, kuriuo einu yra teisingas. Ačiū!

Praėjo daugiau nei dvi savaitės po žaidimo, o aš vis dar pilnai nesudėlioju savyje gautos emocijos. Dėkoju žaidimo vedliui už išsakytas, įvardintas mintis, už vedimą, už nuoširdumą. Dėkoju ir visiems prisidėjusiems prie šio žaidimo gyvavimo.

Tai yra geriausia ką gyvenime kolkas esu patyrusi. Sunku įvardinti kokį dėkingumą siunčiu vedliui Sergiejui, už akimirkų ir emocijų išjautimą, padrąsinimą ir siunčiama pasitikėjimą savimi.

Pabaigus žaidimą supratau, kad niekad nesu patyrusi tokio stipraus džiaugsmo jausmo. Ačiū už šią akimirką, kuri nešiojasi kiekviena diena su manimi.